Žurnale „Nature“ – ir VU archeologo pavardė

Publikuota: 2015 m. liepos 23 d. ketvirtadienis

Prestižiniame mokslo žurnalo „Nature“ birželio numeryje pasirodė straipsnis „Žalvario amžiaus Eurazijos gyventojų genomika“ (Population genomics of Bronze Age Eurasia), kuriame analizuojami kelerių pastarųjų metų tarptautinio mokslinio projekto genetinių tyrimų rezultatai. Vienas šio straipsnio bendraautorių – VU Istorijos fakulteto Archeologijos katedros doc. Algimantas Merkevičius.

Pasako jo, taikant naujos kartos inovatyvią genetinių tyrimų metodiką, buvo ištirtas 101 senosios populiacijos ėminys, datuojamas III–I tūkst. pr. Kr. iš didelės Eurazijos dalies: Šiaurės Italijos, Centrinės ir Šiaurės Europos, regiono tarp Juodosios ir Kaspijos jūrų bei regionų į šiaurės rytus nuo pastarojo, maždaug iki Uralo kalnų ir Sibiro. Panaudoti ir Rytų Baltijos regiono senųjų gyventojų ėminiai iš Estijos ir Lietuvos. Naujos genetinių tyrimų technologijos ir metodika leido gauti įvairią, gana patikimą informaciją apie senuosius gyventojus.

„Iki minimų tyrimų archeologai buvo nustatę, kad III–II tūkst. pr. Kr. laikotarpis Šiaurės, Vidurio ir Rytų Europoje bei dalyje Azijos buvo labai dinamiškas, kupinas didelių kultūrinių pokyčių. Diskutuota, ar šiuos pokyčius lėmė idėjų sklaida, ar žmonių migracija, sudariusi sąlygas ir indoeuropiečių kalboms bei tam tikro genotipo savybėms plisti“,– pasakoja doc. A. Merkevičius.

„Nature“ žurnale paskelbta genetinių tyrimų duomenų analizė atskleidė, kad populiacijų, III tūkst. pr. Kr. gyvenusių teritorijoje į šiaurę nuo Juodosios ir Kaspijos jūrų, genetiniai duomenys artimi su Šiaurės ir Vidurio Europos gyventojų, gyvenusių panašiu ir vėlesniu laikotarpiais, genetiniais duomenimis, taip pat su dalies šiuolaikinių Eurazijos gyventojų genetiniais duomenimis. Tuo tarpu Šiaurės ir Vidurio Europos ankstesnės medžiotojų ir rankiotojų bei ankstyvųjų žemdirbių populiacijos genetiniai duomenys su anksčiau minėtų populiacijų duomenimis skiriasi daugiau.

„Straipsnyje teigiame, kad III tūkst. pr. Kr. didelės klajoklių gyvulių augintojų grupės iš Europos stepių migravo į Šiaurės ir Centrinę Europą ir asimiliavo šių regionų vietinius medžiotojus rankiotojus, ankstyvuosius žemdirbius. Susikūrė naujas indoeuropiečių etnosas, kuris plito toliau į vakarus, pietus, šiaurę ir ypač rytus. Šio gyventojų judėjimo metu susiformavo baltai, germanai, keltai ir kitos indoeuropiečių tautos. Į regioną atkeliavus didelėms žmonių grupėms, keitėsi gyventojų kalba, kultūra ir genetika“, – paaiškina archeologas.

Remiantis genetinių duomenų analize, galima teigti, kad į Šiaurės ir Centrinę Europą iš stepių zonos atkeliavę klajokliai gyvulių augintojai jau vartojo pieną, jo produktus ir labiau toleravo laktozę, tačiau šie genetiniai tyrimai atskleidė, kad net po indoeuropiečių išplitimo III–II tūkst. pr. Kr. laktozės toleravimas Europoje dar buvo minimalus.

Nauji genetinių tyrimų duomenys patvirtino ir lietuvių kilmės archeologės prof. Marijos Gimbutienės indoeuropiečių susidarymo ir išplitimo teoriją.

Šiam projektui svarbus ir Rytų Baltijos regionas. Doc. A. Merkevičius pateikė ėminius ir archeologinių tyrimų duomenis iš Turlojiškės archeologinio komplekso (Pietų Lietuva): „Šis archeologinis objektas atsitiktinai surastas 1930 metais ir vėliau, tiesinant Kirsnos upės vagą ir kasant durpes. Uždurpėjusioje teritorijoje aptikta žmonių palaikų, archeologinių radinių, tačiau pastarųjų vietos nebuvo lokalizuotos. 1995–1996 metais Turlojiškės archeologinis objektas buvo lokalizuotas žvalgymų ir žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu.“

Per kelis tyrimų sezonus surasta kapų ir paaukotų asmenų, keletas archeologinių gyvenviečių, datuojamų II–I tūkst. pr. Kr. Ši medžiaga ir archeologinių tyrimų duomenys puikiai tiko skandinavų genetikų ir archeologų vykdomam projektui. Jam vadovavo Danijos ir Švedijos tyrėjai: Kopenhagos universiteto genetikai prof. Morten E. Allentoft, prof. Eske Willerslev, prof. Martin Sikora, Geteborgo universiteto archeologas dr. Karl Göran Sjögren ir kiti mokslininkai, sutelkę projektui per 60 mokslininkų grupę iš 44 mokslo institucijų, esančių 15-oje pasaulio šalių.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Vilniaus vadovų klubo vizitas Nacionalinėje bibliotekoje

Lapkričio 16 d. vykusios Vilniaus III-iojo vadovų klubo dalyviai lankėsi Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, susipažino su jos veikla, erdvėmis ir galimomis bendradarbiavimo perspektyvomis. skaityti »

VGTU studentai – pasaulio programavimo čempionate

Lapkričio mėnesį devyni Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Fundamentinių mokslų fakulteto studentai buvo išvykę į Minską atstovauti universitetui Studentų pasaulio programavimo čempionato ACM ICPC ketvirtfinalyje. skaityti »

Mokymai mokslininkams ir tyrėjams „Mokslininkų socialiniai tinklai. Autorių identifikavimo įrankiai“

Lapkričio 16 d. 14 val. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) mokslininkus ir tyrėjus kviečiame dalyvauti bibliotekos organizuojamuose mokymuose „Mokslininkų socialiniai tinklai. Autorių identifikavimo įrankiai“. skaityti »

Specialiųjų poreikių vaikams naujas galimybes atveria šiuolaikinės technologijos

Daugiau nei 3600 – tiek specialių poreikių vaikų Lietuvoje šiandien mokosi jiems skirtuose ugdymo centruose ir mokyklose. skaityti »

„VU vasaros iššūkis“ pateko tarp inovatyviausių Europos akademinio sporto projektų

Projektas „VU vasaros iššūkis“, pakvietęs Vilniaus universiteto bendruomenę šią vasarą praleisti fiziškai aktyviai, pateko tarp trijų geriausių Europos akademinio sporto iniciatyvų. skaityti »

PROFADIENYJE 2016 - SMK komandos triumfas

Šių metų lapkričio 10 d. “Europos namuose” įvyko nacionalinė Lietuvos kolegijų studentų verslumo diena– PROFADIENIS. skaityti »

Jungtinėse Tautose kalbėjęs VU profesorius: sveikatos apsauga nesibaigia ligų gydymu

Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto profesorius ir Jungtinių Tautų (JT) specialusis pranešėjas teisei į sveikatą Dainius Pūras viešėjo Niujorke, kur pristatė kasmetinę ataskaitą JT Generalinei Asamblėjai. skaityti »

Lietuvos vežėjų sąjunga ir VGTU įtvirtino partnerystę

Transporto ir logistikos sektoriaus efektyvumo siekia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakultetas. skaityti »

VGTU docentė pelnė prestižinį tarptautinį apdovanojimą

Vilniaus Gedimino techniko universiteto (VGTU) Verslo technologijų katedros docentė dr. Ieva Meidutė-Kavaliauskienė buvo apdovanota prestižiniu André Jordan apdovanojimu už straipsnį apie sprendimų priėmimą nekilnojamojo turto sektoriuje. skaityti »

Modernus dėstytojas ne tik moko, bet ir mokosi iš Z kartos

Iš Z kartos reikėtų mokytis ne tik greitos reakcijos, bet ir virtualaus bendravimo, tad ir turime galvoti, kaip tokius elementus integruoti į studijų procesą. skaityti »