15 taisyklių, kad internete būtumėte saugūs

Publikuota: 2018 m. vasario 6 d. antradienis

Kasmet pirmąjį vasario antradienį Europos komisijos iniciatyva Europos Sąjungos šalyse minima Saugesnio interneto diena. Šviesolaidinio tinklo „Skynet“ paslaugas teikiančios UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ produkto vadovas Povilas Keburis sako, kad saugumas yra svarbiausias prigimtinis žmogaus poreikis. Kad būtume laimingi, visų pirma, turime jaustis saugūs – namuose, kelyje ir virtualiajame pasaulyje, prisijungę prie interneto.

„2017-aisiais visas pasaulis nukentėjo nuo kompiuterinių virusų labiau, nei bet kada. Tai nereiškia, kad turime bijoti ar iš viso nebesinaudoti kompiuteriais ir internetu. Tiesiog privalome įsisąmoninti taisykles, kurios padėtų apsisaugoti, nes daug kas priklauso nuo mūsų pačių elgesio. Saugaus elgesio internete taisyklės turi būti tokios pat natūralios kaip taisyklė prieš miegą valytis dantis. Ypač svarbu apie saugų elgesį internete kalbėtis su vaikais, nes jie gali nukentėti dėl patiklumo ir nežinojimo“, – sako P. Keburis. Šviesolaidiniame interneto tinkle „Skynet“ naudojama patikima „Cisco Systems“ įranga, sauganti siunčiamus duomenis ir tinklą nuo įsilaužimų, tačiau negalime garantuoti jūsų saugumo, jei nesisaugosite patys.

Kad jaustumėtės saugesni internete, šviesolaidinis tinklas „Skynet“  siūlo laikytis šių 15-os pagrindinių  taisyklių:

  1. Naudokite patikimą slaptažodį. Piktavaliai dažnai įsilaužia į socialinių tinklų paskyras, el. pašto dėžutes, tiesiog atspėdami slaptažodžius. Gal kam pasirodys juokinga, bet tyrimai rodo, kad populiariausias slaptažodis – 123456. Kad slaptažodis būtų patikimas,  jį turi sudaryti ne tik mažosios, bet ir didžiosios raidės, taip pat bent vienas specialusis simbolis, o jo ilgis turi būti ne trumpesnis nei 8 simboliai. Periodiškai keiskite slaptažodžius, kuriuos naudojate jungdamiesi prie svarbių interneto svetainių. Taip sumažinsite slaptažodžio vagystės riziką.
  2. Prie interneto junkitės iš kompiuterio, į kurį įdiegta patikima ir legali antivirusinė programa, o dar geriau ir ugniasienė. Šios priemonės saugos nuo į kompiuterį iš el. pašto ir interneto patenkančių virusų. Nenaudokite nemokamų ar piratinių programų kopijų, nes jos kartais gali pakenkti kompiuteriui netgi labiau nei virusai.
  3. Susikurkite tris el. pašto adresus: pagrindinį, skirtą asmeniniams laiškams, kurį žinotų tik artimiausi žmonės; įvairioms registracijoms skirtą el. paštą (pokalbių svetainėms, forumams, soc. tinklams) ir dar vieną pašalinį, kurį naudotumėte registracijai įvairiose svetainėse, kurios prašo registruotis, jei norite iš jų kažką parsisiųsti, užsisakyti (šiuo paštu tikėtina gausite daug reklamos pasiūlymų).   
  4. Programas siųskitės tik iš oficialių gamintojų interneto svetainių. Nesisiųskite jų iš abejotinų svetainių ir mėgėjiškų failų mainų serverių. Taip sumažės rizika vietoj programos parsisiųsti virusą.
  5. Jei dirbate kompiuteriu, prie kurio turi prisijungimą ir kiti asmenys, nesaugokite savo slaptažodžių naršyklėje. Priešingu atveju kiekvienas, besinaudojantis tuo pačiu kompiuteriu, galės jūsų vardu prisijungti prie interneto svetainių, kuriose naudojama registracija.
  6. Neatidarykite el. laiškų, gautų nuo nepažįstamų asmenų ir jokiais būdais neatidarykite neaiškių juose prikabintų failų. Neretai tokie laiškai skelbia apie įvairius laimėjimus loterijoje ar pan. Patikrinkite laiško siuntėjo (adresato) adresą, nes neretai piktavaliai apsimetinėja kitais asmenimis, sukurdami fiktyvų el. pašto adresą, pvz. buhalterija@skynett.lt
  7. Įsitikinkite, kad interneto svetainės, kurioje norite užsiregistruoti ar prisijungti,  adresas yra tikras. Neretai piktavaliai sukuria panašaus vardo, pvz., gogle.com (vietoj google.com) identiškos išvaizdos interneto svetaines, norėdami taip nori įvilioti į fiktyvią svetainę ir išgauti jūsų duomenis.
  8. Būkite atsargūs naudodamiesi elektroninėmis paslaugomis, kurioms reikia nurodyti Jūsų banko duomenis. Prieš atlikdami finansines operacijas internete, įsitikinkite, kad interneto svetainė, kuria naudositės, yra saugi ir patikima. Saugios svetainės, kuriose atliekamos finansinės operacijos, žymimos raidėmis – https. Papildomai praverstų patikrinti ir svetainės SSL sertifikatą (naršyklėje apačioje paspausti spynelę), išsiaiškinti, kam išduotas sertifikatas, kas išdavė, ar sertifikatas dar tebegalioja.
  9. Nesidalinkite savo interneto paskyrų prisijungimo duomenimis (vardu, slaptažodžiu), jei gavote el. laišką, kuriame prašoma juos nurodyti. Tokiu būdu piktavaliai mėgina išgauti jūsų duomenis, apsimetę populiarių paslaugų interneto svetainių, socialinių tinklų administratoriais.
  10. Nespauskite abejotinos informacijos reklaminių skydelių (žadančių geresnį gyvenimą, efektyvias dietas ir pan.), nes tokios dirbtinės reklamos nukreipia į fiktyvias interneto svetaines, iš kurių galima pasigauti virusą.
  11. Nespauskite internete ant iškrentančių langų, kuriuose skelbiama, kad jūsų paskyra užblokuota. Tai dažniausiai būna klaidingi piktavalių pranešimai. Jeigu jūsų socialinio tinklo paskyra iš tikrųjų bus užblokuota, apie tai sužinosite socialinio tinklo administracijos išsiųstu el. pašto laišku.
  12. Darykite kopijas, periodiškai išsaugokite svarbius savo failus ne tik kompiuteryje, bet ir išoriniame informacijos kaupiklyje.
  13. Jei socialiniuose tinkluose ar pažinčių svetainėse bendraujate su nepažįstamaisiais, neišduokite jiems savo asmeninių duomenų, gyvenamosios vietos, įvairių slaptažodžių. Jei planuojate su nepažįstamuoju susitikti, praneškite apie tai bent vienam patikimam asmeniui (artimajam ar draugui).
  14. Būkite atsargūs skelbdami informaciją socialiniuose tinkluose (pvz., nenurodykite savo namų adreso, kad vykstate atostogauti ir pan.). Apgalvokite žodžius, reikšdami savo nuomonę internete.
  15.  Jei turite vaikų, naudokite tėvų kontrolės priemones. Sukurkite savo vaikams asmeninį prisijungimą prie interneto naršyklės, kad jiems nebūtų prieinama netinkamo turinio informacija. Nedrauskite vaikams naudotis socialiniais tinklais ir pažinčių svetainėmis, nes uždraustas vaisius labiau traukia. Geriau pakalbėkite su jais apie saugų elgesį internete ir galimus neigiamus padarinius.
Šaltinis: Skynet
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

BS/2 dalyvaus virtualioje parodoje „Self-Service Banking Asia 2020“

Rugsėjo 23–24 dienomis vyks tarptautinė konferencija „Self-Service Banking Asia 2020“. Renginį organizuoja garsi pasaulinė bendrovė RBR, teikianti strateginių tyrimų ir konsultavimo paslaugas organizacijoms, dirbančioms mažmeninės prekybos bankininkystės, bankinės veiklos automatizavimo, mažmeninės prekybos technologijų, mokėjimo kortelių ir atsiskaitymo paslaugų srityje. skaityti »

Kaip technologijos padeda prekybos sektoriui pandemijos metu

Koronaviruso pandemija gerokai pakeitė ir vis dar tebekeičia pirkėjų įpročius visame pasaulyje. skaityti »

„Penki kontinentai“ siūlo vilniečiams išbandyti išmanųjį termovizorių

Vilniaus gyventojai, įvairiais klausimais besilankantys miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo centre, gali pirmieji išbandyti „Penkių kontinentų“ įmonių grupės siūlomą naują produktą – stacionarų termovizorių, skirtą pasimatuoti temperatūrą, siekiant valdyti žmonių srautus per koronaviruso pandemiją. skaityti »

„Penki kontinentai“ kviečia dalintis šypsena

Mūsų akcijos tikslas – atkreipti dėmesį į intelekto negalią turinčių žmonių socialinę izoliaciją ir pakeisti visuomenės požiūrį į juos. skaityti »

„TransLink.iQ“ sujungs kortelių skaitytuvus su viešbučių verslo valdymo sistemomis (1)

„ASHBURN International“ integravo savo plėtojamą mokėjimo kortelių skaitytuvų valdymo bei mokėjimo operacijų paskirstymo sprendimą „TransLink.iQ“ su viešbučių valdymo sistemomis „Oracle Hospitality OPERA“ ir „Oracle Hospitality Suite8“. Projektas įgyvendintas bendradarbiaujant su „HRS Hospitality & Retail Systems”. skaityti »

„ASHBURN International“ prižiūrės SEB banko elektroninių kortelių skaitytuvų tinklą visose Baltijos valstybėse

Lietuvos bendrovė „ASHBURN International“, kurianti specializuotą programinę įrangą, skirtą mokėjimo kortelių skaitytuvams valdyti ir jais atliekamoms mokėjimo operacijoms paskirstyti, plečia bendradarbiavimą su SEB banku. skaityti »

Nauja į bankomatus nukreiptų atakų lavina: ko galime pasimokyti iš Belgijos patirties

Šių metų birželį ir liepą įsilaužėliai pasikėsino į Belgijos banko „Argenta“ bankomatus. Naudodami specialią programinę įrangą nusikaltėliai užvaldė savitarnos įrenginių pinigų modulį ir išvogė visus bankomatuose buvusius pinigus. Bankas ne tik patyrė finansinį nuostolį, prarado gerą reputaciją, bet ir buvo priverstas visiškai išimti iš naudojimo 143 bankomatus, į kuriuos buvo įdiegta sudėtinga, padedanti į juos įsilaužti, programa. Tik tai galėjo išgelbėti nuo pakartotinų atakų. skaityti »

Bankomatų istorija: vakar, šiandien ir rytoj

Pirmąjį įrenginį, išduodantį grynuosius pinigus, sukūrė armėnų kilmės amerikietis Liuteris Džordžas Simdžianas dar 1939 m. Šią datą galima laikyti bankinės savitarnos gimimo diena, tačiau, ne veltui sakoma – „pirmas blynas visuomet prisvilęs“. Bankomatas buvo pasiūlytas išbandyti bankui „City Bank of New York“, tačiau po pusmečio bankas grąžino jį kūrėjui dėl pernelyg sudėtingo naudojimo. skaityti »

Penki TV: pandemija ir artėjantis ruduo grąžina žiūrovus prie ekranų

Pandemija ir saviizoliacija pakeitė daugumos mūsų įpročius. Staiga prievarta įstrigę namuose, vaikai ir suaugusieji, kaip ir buvo galima nuspėti, pradėjo dažniau žiūrėti televizorių. Šviesolaidinio interneto ir IPTV tinklo „Penki“ duomenimis, laikas, praleidžiamas prie televizoriaus ekranų, nuo 2020 metų pavasario išaugo 30 procentų, palyginti su atitinkamu pernai metų laikotarpiu. skaityti »

Koronaviruso pandemija skatina pasaulį investuoti į bekontaktes technologijas (2)

Visą pasaulį užvaldžiusi „COVID-19“ pandemija padarė didžiulę įtaką visuomenės įpročiams ir bankiniam sektoriui. Siekdami sustabdyti viruso plitimą, pradėjome vengti artimo kontakto ir sąlyčio su viešosiose erdvėse esančiais paviršiais. Dėl šios priežasties daugybės šalių bankai, bendradarbiaudami su mokėjimo sistemomis, padidino bekontakčio atsiskaitymo be būtinybės įvesti PIN kodą limitą. skaityti »