Apie IPTV

Publikuota: 2008 m. lapkričio 26 d. trečiadienis

TV žiūrėjimas
IP televizija, arba televizija interneto protokolu (angl. Internet protocol), – viena moderniausių ir pažangiausių televizijos rūšių. Jos pradžia laikomi 1994-ieji, kai JAV naujienų kanalas ABC pirmą kartą žinias transliavo internetu. Lietuvoje pirmosios transliacijos internetu pradėtos prieš kelerius metus, o visavertė IP televizija vartotojams pasiūlyta 2007 m.

Nors IPTV nėra naujiena, vartojant šį terminą iki šiol neretai painiojamasi. Dažniausia IPTV lyginama su internetine televizija – galimybe peržiūrėti vaizdo medžiagą, kurią galima rasti daugelyje populiarių informacinių arba pramoginių portalų (pvz., Youtube).

IPTV neretai apibūdinama tiesiog kaip skaitmeninė televizija. Tačiau toks palyginimas irgi netikslus. Terminas skaitmeninė apibūdina tik TV signalo perdavimo būdą. Dėl to skaitmenine galima įvardyti bet kurią televiziją (pvz., antžeminę arba palydovinę), transliuojančią TV turinį iš siųstuvo į vartotojo televizorių skaitmeniniais signalais.

Žinoma, IPTV turi visas įprastines galimybes – vartotojams siūlomas standartinis TV kanalų paketas: visos lietuviškos televizijos ir populiariausi užsienio kanalai. O už papildomą kainą IPTV žiūrovas gali užsisakyti įvairius kanalų rinkinius: pvz., sporto, filmų, pažintinių laidų, animacinių filmų ir pan. Beje, interaktyvioji IP televizija „Penki TV“ šiuo metu siūlo daugiausia raiškiosios televizijos (HD) kanalų.

Vis dėlto IP televizija vartotojams siūloma kur kas daugiau galimybių nei skaitmeninė vaizdo ir garso kokybė bei internetinės transliacijos. IPTV tarsi sujungia visas interneto, įprastinės televizijos bei vaizdo leistuvo galimybes ir siūlo vartotojui daugybę tokių paslaugų, kurių negali pasiūlyti jokia kita televizija.

Jau minėta, kad IP televiziją galima žiūrėti tiek kompiuterio ekrane, tiek įprastai – per televizorių, prie kurio prijungiamas TV priedėlis. Šis nedidelis prietaisas, įjungtas į interneto tinklą, priima TV signalus ir pavertęs juos „suprantama kalba“ perduoda televizoriui.

TV reklama

TV priedėlis veikia kaip kompiuteris ir vaizdo leistuvas. Tai leidžia pasiūlyti vartotojams tokias paslaugas, kaip virtualią vaizdo nuomą (angl. VOD, arba video on demand), virtualųjį kino teatrą, asmeninį vaizdo leistuvą (angl. PVR arba personal video recorder), TV transliacijų valdymą (angl. time shifting), įvairius žaidimus, naršymą internete, pokalbių svetaines, elektroninę prekybą ir t.t.

Viena iš populiariausių IP televizijos paslaugų – virtuali vaizdo nuoma. Tai tarsi virtuali visą parą veikianti videoteka, kurioje galima išsinuomoti norimą filmą, dokumentinę laidą, mokomąją programą, muzikos koncertą, vaizdo siužetą ir pan. Interaktyvioji IP televizija „Penki TV“ žiūrovams siūlo daugiau kaip 1 300 skirtingų pavadinimų filmų ir kitos vaizdinės medžiagos. Kiekvieną savaitę vaizdų archyvas papildomas naujais filmais, laidomis ir siužetais. Taip pat patogi nieko nekainuojanti transliacijos sustabdymo paslauga. Ji leidžia sustabdyti transliuojamą filmą arba sporto varžybas ir po kurio laiko žiūrėti nuo tos pačios vietos.

Prognozuojama, kad IP televizijos žiūrovų skaičius visame pasaulyje augs labiausiai iš visų televizijos rūšių ir netolimoje ateityje pralenks kabelinės bei antžeminės televizijos žiūrovų skaičių.

Šaltinis: Penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

BS/2 plečia bendradarbiavimą su finansų įmonių grupe „Halyk Group“ (1)

Vidurinės Azijos regiono finansinės įstaigos aktyviai investuoja į naują šiuolaikišką bankinę įrangą. Šiame regione veikiančios „Halyk Group“ strategija orientuota į naujų technologijų produktų ir paslaugų diegimą. Vienas iš grupės bankų prioritetų – bankinės savitarnos kanalo plėtra, todėl bankai ypač domisi bankomatais su grynųjų pinigų recirkuliacijos sistema, taip pat specializuota programine įranga, išplečiančia savitarnos įrenginių funkcijas. skaityti »

5 šiuolaikinės banko veiklą efektyvinančios priemonės bankomatų tinklui valdyti (1)

Daugumoje Rytų Europos ir Centrinės Azijos šalių bankomatų skaičius ir toliau auga. Sakartvele ir Azerbaidžane 2020 metais augimas siekė beveik 10 proc., Uzbekistane – daugiau nei 20 proc. Taigi, nepaisant spartaus interneto bankininkystės ir mobiliųjų finansinių programų populiarėjimo, finansinės organizacijos ir toliau investuoja į savitarnos įrenginius. skaityti »

BS/2 dalyvaus virtualioje parodoje „Self-Service Banking Asia 2020“

Rugsėjo 23–24 dienomis vyks tarptautinė konferencija „Self-Service Banking Asia 2020“. Renginį organizuoja garsi pasaulinė bendrovė RBR, teikianti strateginių tyrimų ir konsultavimo paslaugas organizacijoms, dirbančioms mažmeninės prekybos bankininkystės, bankinės veiklos automatizavimo, mažmeninės prekybos technologijų, mokėjimo kortelių ir atsiskaitymo paslaugų srityje. skaityti »

Kaip technologijos padeda prekybos sektoriui pandemijos metu

Koronaviruso pandemija gerokai pakeitė ir vis dar tebekeičia pirkėjų įpročius visame pasaulyje. skaityti »

„Penki kontinentai“ siūlo vilniečiams išbandyti išmanųjį termovizorių

Vilniaus gyventojai, įvairiais klausimais besilankantys miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo centre, gali pirmieji išbandyti „Penkių kontinentų“ įmonių grupės siūlomą naują produktą – stacionarų termovizorių, skirtą pasimatuoti temperatūrą, siekiant valdyti žmonių srautus per koronaviruso pandemiją. skaityti »

„Penki kontinentai“ kviečia dalintis šypsena

Mūsų akcijos tikslas – atkreipti dėmesį į intelekto negalią turinčių žmonių socialinę izoliaciją ir pakeisti visuomenės požiūrį į juos. skaityti »

„TransLink.iQ“ sujungs kortelių skaitytuvus su viešbučių verslo valdymo sistemomis (1)

„ASHBURN International“ integravo savo plėtojamą mokėjimo kortelių skaitytuvų valdymo bei mokėjimo operacijų paskirstymo sprendimą „TransLink.iQ“ su viešbučių valdymo sistemomis „Oracle Hospitality OPERA“ ir „Oracle Hospitality Suite8“. Projektas įgyvendintas bendradarbiaujant su „HRS Hospitality & Retail Systems”. skaityti »

„ASHBURN International“ prižiūrės SEB banko elektroninių kortelių skaitytuvų tinklą visose Baltijos valstybėse

Lietuvos bendrovė „ASHBURN International“, kurianti specializuotą programinę įrangą, skirtą mokėjimo kortelių skaitytuvams valdyti ir jais atliekamoms mokėjimo operacijoms paskirstyti, plečia bendradarbiavimą su SEB banku. skaityti »

Nauja į bankomatus nukreiptų atakų lavina: ko galime pasimokyti iš Belgijos patirties

Šių metų birželį ir liepą įsilaužėliai pasikėsino į Belgijos banko „Argenta“ bankomatus. Naudodami specialią programinę įrangą nusikaltėliai užvaldė savitarnos įrenginių pinigų modulį ir išvogė visus bankomatuose buvusius pinigus. Bankas ne tik patyrė finansinį nuostolį, prarado gerą reputaciją, bet ir buvo priverstas visiškai išimti iš naudojimo 143 bankomatus, į kuriuos buvo įdiegta sudėtinga, padedanti į juos įsilaužti, programa. Tik tai galėjo išgelbėti nuo pakartotinų atakų. skaityti »

Bankomatų istorija: vakar, šiandien ir rytoj

Pirmąjį įrenginį, išduodantį grynuosius pinigus, sukūrė armėnų kilmės amerikietis Liuteris Džordžas Simdžianas dar 1939 m. Šią datą galima laikyti bankinės savitarnos gimimo diena, tačiau, ne veltui sakoma – „pirmas blynas visuomet prisvilęs“. Bankomatas buvo pasiūlytas išbandyti bankui „City Bank of New York“, tačiau po pusmečio bankas grąžino jį kūrėjui dėl pernelyg sudėtingo naudojimo. skaityti »