Azerbaidžano greito maitinimo restoranuose – BS/2 įdiegti savitarnos kioskai

Publikuota: 2018 m. rugsėjo 12 d. trečiadienis

Iš kairės: BS/2 Pardavimo departamento vadovas Emil Musayev, McDonald tinklo Azerbaidžane IT direktorius Roman Naumkin ir BS/2 Mažmeninės prekybos įrangos pardavimo skyriaus vadovas Jurij Mikuckij

Greito maitinimo restoranuose „McDonald's“ Azerbaidžane įrengti pirmieji interaktyvūs savitarnos kioskai. Projektą įgyvendina Lietuvos įmonių grupei „Penki kontinentai“ priklausanti bendrovė UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ (BS/2), o nuolatine kioskų priežiūra rūpinasi antrinė jos įmonė šioje šalyje – BSKOM.

Azerbaidžane pirmasis restoranas McDonald's“ buvo atidarytas 1999 m. lapkričio 9-ąją – Baku, Fontanų aikštėje. Šiuo metu šalyje yra 12 restoranų. Turistinėje Baku zonoje Amburane esančiame restorane pirmajame pastatyti šiuolaikiški „Diebold Nixdorf“ savitarnos terminalai.

„Vienas iš didžiausių savitarnos terminalo privalumų – paprastas, intuityvus naudojimasis. Užsisakyti maistą per tokį savitarnos kioską paprasta ir patogu. Tereikia jutikliniame ekrane iš meniu pasirinkti norimą patiekalą, o tuomet atsiskaityti už jį banko kortele. Kai įrenginys priima užsakymą, klientui išduodamas čekis ir užsakymo numeris. Informacija apie tai, kad patiekalas jau paruoštas, skelbiama atskirai kabančiame dideliame ekrane. Tuomet klientas jį gali atsiimti. Be abejo, tokia sistema patogi ir pardavėjams, ir pirkėjams: sumažėja eilės, taupomas laikas, išvengiama žmogiškojo faktoriaus įtakos, o paslaugų ir produktų kokybė suvokiama objektyviau, – sako „McDonald's“ tinklo Azerbaidžane IT direktorius Roman Naumkin.

Didelis savitarnos kiosko ekranas yra puiki vieta reklamai – jame galima demonstruoti akcijas ir specialius pasiūlymus. Tyrimų duomenys rodo, kad pradėjus naudoti savitarnos terminalus, vidutinis užsakymo čekis pailgėja. Kai už nugaros nelaukia eilė, pirkėjas nėra skubinamas, gali ramiai peržiūrėti visą meniu, atrasti ir paragauti kažką naujo. Kai per terminalus rodomos akcijos ir specialūs pasiūlymai, pirkėjas jaučia didesnę pasirinkimo laisvę, nei tuo atveju, kai tam tikrus patiekalus jam bando įsiūlyti restorano darbuotojai. Taigi užsakymų daugėja, o vieno užsakymo sąrašas ilgėja.

Interaktyvūs kioskai gali būti lengvai pritaikomi įvairiems užsakovų poreikiams. Galima pasirinkti, kad savitarnos kioskas turėtų vieną arba du 32 colių jutiklinius ekranus, kuriais iš skirtingų pusių vienu metu galėtų naudotis du pirkėjai. Įrenginys gali būti įtaisytas į sieną arba pastatytas norimoje prekybos vietoje. Taigi restorano ar parduotuvės valdytojas gali tinkamiausiai susiplanuoti prekybos erdvę.

„Savitarnos terminalai jau plačiai įsitvirtino mūsų gyvenime: mokėjimo terminalai, paštomatai, bilietų pardavimo automatai. Pvz., Prancūzijoje 85 proc. „McDonald's“ užsakymų atliekama per kioskus. Tikimės, kad tokia pat sėkmė lauks ir Azerbaidžane, nes šie įrenginiai padeda klientams greitai užsisakyti maistą ir atsiskaityti. Taip paspartėja klientų aptarnavimas, sumažėja personalo išlaidos.  „Diebold Nixdorf“ savitarnos kioskai patrauklūs užsakovams dėl  didelio konfigūracijos pasirinkimo ir patogaus naudojimosi. Šiais metais naujausias šio gamintojo kiosko modelis „K-two“ buvo įvertintas prestižiniu apdovanojimu „Red Dot Product Design Award“ konkurse už funkcionalumą, dizainą, patikimą ir greitą veiklą, – pasakoja BS/2 Mažmeninės prekybos įrangos pardavimo skyriaus vadovas Jurij Mikuckij.

Anot jo, sėkmingą terminalų diegimą lemia jų patikima ir nepertraukiama veikla. Visame pasaulyje greito maitinimo restoranuose įdiegta jau daugiau nei 10 tūks. „Diebold Nixdorf“ savitarnos kioskų. Siekis mažinti išlaidas ir paspartinti klientų aptarnavimą yra viena iš svarbiausių savitarnos kioskų rinkos augimo priežasčių. Analitikų nuomone, vidutiniškai šios rinkos augimo tempas sudaro 10,7 proc., o iki 2024 m. pasieks 12,8 mlrd. JAV dolerių.

Bendrovė BS/2, kurianti specializuotą programinę įrangą bankams ir mažmeninės prekybos įmonėms, daugiau nei 20 metų yra išskirtinė „Diebold Nixdorf“ partnerė Baltijos šalyse, Kazachstane, Azerbaidžane, Sakartvele, Uzbekistane, Kirgizijoje ir kitose šalyse.

Šaltinis: BS/2
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Kaip technologijos padeda prekybos sektoriui pandemijos metu

Koronaviruso pandemija gerokai pakeitė ir vis dar tebekeičia pirkėjų įpročius visame pasaulyje. skaityti »

„Penki kontinentai“ siūlo vilniečiams išbandyti išmanųjį termovizorių

Vilniaus gyventojai, įvairiais klausimais besilankantys miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo centre, gali pirmieji išbandyti „Penkių kontinentų“ įmonių grupės siūlomą naują produktą – stacionarų termovizorių, skirtą pasimatuoti temperatūrą, siekiant valdyti žmonių srautus per koronaviruso pandemiją. skaityti »

„Penki kontinentai“ kviečia dalintis šypsena

Mūsų akcijos tikslas – atkreipti dėmesį į intelekto negalią turinčių žmonių socialinę izoliaciją ir pakeisti visuomenės požiūrį į juos. skaityti »

„TransLink.iQ“ sujungs kortelių skaitytuvus su viešbučių verslo valdymo sistemomis (1)

„ASHBURN International“ integravo savo plėtojamą mokėjimo kortelių skaitytuvų valdymo bei mokėjimo operacijų paskirstymo sprendimą „TransLink.iQ“ su viešbučių valdymo sistemomis „Oracle Hospitality OPERA“ ir „Oracle Hospitality Suite8“. Projektas įgyvendintas bendradarbiaujant su „HRS Hospitality & Retail Systems”. skaityti »

„ASHBURN International“ prižiūrės SEB banko elektroninių kortelių skaitytuvų tinklą visose Baltijos valstybėse

Lietuvos bendrovė „ASHBURN International“, kurianti specializuotą programinę įrangą, skirtą mokėjimo kortelių skaitytuvams valdyti ir jais atliekamoms mokėjimo operacijoms paskirstyti, plečia bendradarbiavimą su SEB banku. skaityti »

Nauja į bankomatus nukreiptų atakų lavina: ko galime pasimokyti iš Belgijos patirties

Šių metų birželį ir liepą įsilaužėliai pasikėsino į Belgijos banko „Argenta“ bankomatus. Naudodami specialią programinę įrangą nusikaltėliai užvaldė savitarnos įrenginių pinigų modulį ir išvogė visus bankomatuose buvusius pinigus. Bankas ne tik patyrė finansinį nuostolį, prarado gerą reputaciją, bet ir buvo priverstas visiškai išimti iš naudojimo 143 bankomatus, į kuriuos buvo įdiegta sudėtinga, padedanti į juos įsilaužti, programa. Tik tai galėjo išgelbėti nuo pakartotinų atakų. skaityti »

Bankomatų istorija: vakar, šiandien ir rytoj

Pirmąjį įrenginį, išduodantį grynuosius pinigus, sukūrė armėnų kilmės amerikietis Liuteris Džordžas Simdžianas dar 1939 m. Šią datą galima laikyti bankinės savitarnos gimimo diena, tačiau, ne veltui sakoma – „pirmas blynas visuomet prisvilęs“. Bankomatas buvo pasiūlytas išbandyti bankui „City Bank of New York“, tačiau po pusmečio bankas grąžino jį kūrėjui dėl pernelyg sudėtingo naudojimo. skaityti »

Penki TV: pandemija ir artėjantis ruduo grąžina žiūrovus prie ekranų

Pandemija ir saviizoliacija pakeitė daugumos mūsų įpročius. Staiga prievarta įstrigę namuose, vaikai ir suaugusieji, kaip ir buvo galima nuspėti, pradėjo dažniau žiūrėti televizorių. Šviesolaidinio interneto ir IPTV tinklo „Penki“ duomenimis, laikas, praleidžiamas prie televizoriaus ekranų, nuo 2020 metų pavasario išaugo 30 procentų, palyginti su atitinkamu pernai metų laikotarpiu. skaityti »

Koronaviruso pandemija skatina pasaulį investuoti į bekontaktes technologijas (2)

Visą pasaulį užvaldžiusi „COVID-19“ pandemija padarė didžiulę įtaką visuomenės įpročiams ir bankiniam sektoriui. Siekdami sustabdyti viruso plitimą, pradėjome vengti artimo kontakto ir sąlyčio su viešosiose erdvėse esančiais paviršiais. Dėl šios priežasties daugybės šalių bankai, bendradarbiaudami su mokėjimo sistemomis, padidino bekontakčio atsiskaitymo be būtinybės įvesti PIN kodą limitą. skaityti »

Nauja „ATMeye.iQ“ paskirtis: paštomatų stebėsena (1)

Prekių pristatymas iš elektroninių parduotuvių į paštomatus kasmet vis labiau populiarėja. Vienos stambiausių Amerikos siuntų pristatymo tarnybų „Pitney Bowes“ duomenimis, nuo 2014 iki 2018 metų prekių siuntų visame pasaulyje išaugo net 104 proc. – nuo 43 mlrd. iki 87 mlrd. per metus. Skaičiuojama, kad siuntinių skaičius 2025 metais viršys 200 mlrd. skaityti »