„Po penkerių metų mes juoksimės iš to, ką šiandien vadiname televizija. Stebiuosi, kad daugelis žmonių iki šiol to nesuvokia“, – Pasaulio ekonomikos forume Davose neseniai kalbėjo kompanijos „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas.
„Po penkerių metų mes juoksimės iš to, ką šiandien vadiname televizija. Stebiuosi, kad daugelis žmonių iki šiol to nesuvokia“, – Pasaulio ekonomikos forume Davose neseniai kalbėjo kompanijos „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas.
Vienas iš turtingiausių planetos žmonių įsitikinęs, kad įprastinė televizija bus visiškai sujungta su internetu ir teiks tokių galimybių, apie kurias prieš kurį laiką buvo tik svajojama.
Vis dėlto tiems, kurie kiek daugiau domisi technologinėms naujovėms, laukti penkerių metų nereikės. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos šalių, skaitmenine televizija galima naudotis jau šiandien.
Brangus televizorius ar priedėlis?
Nors daugelis šalies gyventojų iki šiol yra analoginės televizijos vartotojai, specialistai vienbalsiai sutaria, kad ji atgyveno savo amžių. Kaip pavyzdį jie pateikia Vokietijos sostinę Berlyną, kuriame analoginė televizija visiškai išjungta.
Įdiegus skaitmeninę televiziją, kiekvienas vartotojas, norintis ir toliau matyti mėgiamas televizijos laidas arba filmus, turi dvi išeitis. Pirmoji – pirkti palyginti brangų, skaitmeninius signalus priimantį televizorių. Antroji – įsigyti specialų priedėlį, kuris gautus skaitmeninius signalus pakeičia įprastiniams televizoriams „suprantamais“ signalais.
Jau dabar Lietuvoje yra ne viena įmonė, prekiaujanti tokiais priedėliais. Tačiau pirkti juos atskirai, neužsisakant pačios skaitmeninės televizijos, vargiai apsimoka.
„Kur kas patrauklesnio pasiūlymo gali sulaukti tie vartotojai, kurie įsigyja ir priedėlį, ir pačią skaitmeninę televiziją“, – sakė bendrovės „Penki kontinentai“, kuri sukūrė skaitmeninę „Penki TV“, Strateginio planavimo ir programavimo skyriaus vadovas Saulius Paukštys.
Paskutiniai testai
„Penki TV“ – pirmoji Lietuvoje skaitmeninė televizija, sujungta su sparčiausiu šviesolaidiniu internetu „Skynet“. Praeitą savaitę „Penkių kontinentų“ specialistai kaip tik baigė paskutinius televizijos bandymus.
„Kiekvieną kartą rinkai pristatant naują daug žadantį produktą, jis nuodugniai patikrinamas. Nuo bandytojų pastabų priklauso paskutiniai produkto kūrėjų štrichai“, – kalbėjo S. Paukštys. Jis įsitikinęs, kad „Penki TV“ gerokai lenkia šiuo metu rinkoje siūlomų panašių produktų galimybes ir kokybę.
„Kadangi turėjome tokį ambicingą tikslą, privalėjome ypač nuodugniai patikrinti visas naujos televizijos savybes“, – sakė „Penkių kontinentų“ atstovas. Pasak jo, kiekvieną tokį produktą paprastai išbando galybė testuotojų. Dažniausia tai – smalsumo genami žmonės, kuriems rūpi patiems pirmiems pasinaudoti naujovėmis.
Viena iš tokių naujosios televizijos testuotojų – inžinerinės informatikos magistrantė Julija Makaršinaitė. „Man buvo įdomu pabandyti „Penki TV“, nes nuolat domiuosi naujausiomis technologijomis. Buvo įdomu pamatyti, kaip veikia televizija, „ateinanti“ per interneto tinklus“, – pasakojo kompiuterių specialistė.
„Man labai patiko, kad televizorius pats suranda naujus televizijos kanalus. Gerai, kai pačiam nereikia ilgai ieškoti ir grupuoti programų. Čia visa tai jau padaryta už tave“, – pastebėjo naujos kartos televiziją „Penki TV“ taip pat testavusi žurnalistė Diana Buslovič.
Nepalyginama vaizdo ir garso kokybė
Be kitų privalumų, visi „Penki TV“ bandytojai pabrėžė, kad skaitmeninės televizijos vaizdo kokybė nepalyginama su analoginės televizijos kokybe. Toks rezultatas pasiekiamas naudojant naujausias „Cisco Systems“, „Motorola“ ir kt. pasaulyje gerai žinomų kompanijų sukurtas technologijas.
„Iš pradžių skeptiškai vertinau kalbas apie nepriekaištingą skaitmeninės televizijos vaizdo kokybę. Vos pakeitęs antenos laidą į interneto laidą, ypatingo vaizdo skirtumo nepastebėjau. Tačiau tikrai susierzinau, kai vėl grįžau prie tradicinės antenos: akivaizdžiai skyrėsi tiek vaizdo spalvos, tiek jo struktūra“, – įspūdžiais dalijosi testuotojas Martynas Žilionis.
Palyginti su analogine, raiškioji televizija (HDTV) turi didesnį vaizdą formuojančių eilučių skaičių, užtikrina platesnį vaizdo formatą, leidžia pašalinti atspindžius ir „sniegą“, be to, akivaizdžiai pagerina garso kokybę.
Suskaičiuos abonentus
Skaitmeninė televizija naujas galimybes atvers ne tik visiems žiūrovams, bet ir sociologinių tyrimų bendrovėms ar net mokesčių rinkėjams.
Tai ypač aktualu netylant kalboms apie nacionalinio transliuotojo abonementinį mokestį. Pasak specialistų, naudojant skaitmenines technologijas, palyginti paprasta atlikti televizijos žiūrovų apskaitą ir blokuoti signalus tiems, kurie už juos nemoka. Taigi visiškai realu, kad minėta rinkliava atsiras būtent tada, kai Lietuvoje bus galutinai pereita prie skaitmeninės televizijos.
Tikėtina, kad šiuo pavyzdžiu gali pasekti ir kai kurie populiarūs televizijos kanalai. Tokiu atveju net ir neturintys kabelinės arba palydovinės televizijos privalės mokėti už žiūrimas televizijos programas.
Galima prognozuoti, kad atskirai užsisakydamas kiekvieną kanalą, vartotojas gaus iš esmės tokį pat pasirinkimą, o mokės palyginti nemažą sumą pinigų. Tokiu atveju neabejotiną konkurencinį pranašumą įgaus tokios televizijos, kaip „Penki TV“, kurių klientai naudosis neįtikėtinomis galimybėmis.