Be butų naujai pastatytuose rajonuose, vis labiau populiarėja ir studijos tipo butai, vadinamieji loftai – gyvenamieji būstai, įkurti nenaudojamuose fabrikų cechuose ir sandėliuose.
Ekonomistų teigimu, recesija – pats tinkamiausias metas pirkti nekilnojamąjį turtą. Palankios tam ir kainos. Paskutinieji duomenys rodo, kad per metus (nuo 2009 metų sausio 1 iki tų pačių metų gruodžio pabaigos) būstas Vilniuje pabrango 25,8 proc., o likusioje Lietuvos dalyje – 19,8 proc. Be butų naujai pastatytuose rajonuose, vis labiau populiarėja ir studijos tipo butai, vadinamieji loftai – gyvenamieji būstai, įkurti nenaudojamuose fabrikų cechuose ir sandėliuose.
„Prieglauda“ meno žmonėms
Išvertus iš anglų kalbos, žodis „loft“ reiškia „palėpė, galerija“. Šis gyvenamojo būsto tipas atsirado Niujorke, praėjusio amžiaus pradžioje. Miesto centre pabrangus žemei, pramonės įmonės ėmė keltis už miesto. Į ištuštėjusias fabrikų patalpas atsikraustė jauni dailininkai ir muzikantai, susigundę žema nuomos kaina. Taip atsirado ir garsusis Endžio Varholo fabrikas.
Paskutiniajame XX a. ketvirtyje tokių didžiulių studijų tipo butų privalumus – savitą architektūrą, įsikūrimą istoriniuose miesto rajonuose – įvertino ir viduriniosios klasės atstovai. Taip vadinamasis loftas tapo brangiu ir net elitiniu būstu.
Nestandartinis interjeras
Išskirtiniai studijos tipo būsto bruožai – didžiulės erdvės, nestandartiniai interjero sprendimai, daug šviesos ir iš praeities „paveldėtos“ detalės (ketaus laiptai, plytinės sienos, surūdijusios perdengimo sijos).
Vadinamojo lofto erdvė paprastai nedaloma. Į atskiras patalpas ji dalijama naudojant apšvietimą, spalvas ir faktūras: plytinės sienos derinamos su tinkuotomis ar įstiklintomis, neuždengtos perdengimo sijos atskiria poilsio zoną ar virtuvę.
Studijos tipo būsto erdvė suteikia daug galimybių originaliems interjero sprendimams kurti, o nenudailinti paviršiai tarsi „reikalauja“ kontrasto. Be to, čia reikalingi ir netradiciniai komunalinių paslaugų sistemų sprendimai – apšvietimas, apsauga, šildymas turi atitikti bendrą būsto atmosferą.
Loftai Lietuvoje: „protingi“ sprendimai seniems fabrikams
Iniciatyvių meno žmonių dėka studijos tipo būstų XX a. pabaigoje atsirado ir Lietuvoje. Vienas didžiausių tokio būsto kvartalų, vadinamoji gamykla „555“, įsikūrė Vilniaus centre (T. Ševčenkos gatvėje), buvusioje radijo technikos gamykloje.
O patys „šviežiausi“ siūlymai įsigyti studijos tipo butą pasirodė 2009 metų pabaigoje. Tai vieno iš buvusios kuro aparatūros gamyklos cechų pastatas, esantis Kalvarijų gatvėje.
Pasak projektą koordinuojančio „Penkių kontinentų“ Intelektinių pastatų projektų skyriaus vadovo Vaidoto Bijūno, technologinis progresas paskatino vadinamųjų loftų bei Intelektinio būsto sintezės idėją.
„Intelektinio būsto sistema garantuoja reikiamą komforto, ekonomiškumo ir saugumo lygį. Vienodo stiliaus valdymo elementai suteikia galimybę atsisakyti didelių valdymo plokščių bei daugybės pultų ir prie sienos pritvirtintų termostatų. Atliekant rekonstrukciją Kalvarijų gatvėje esančiame pastate, bus visiškai pakeistas ir apšildytas fasadas bei stogas, įrengtos naujos komunikacijos. Pirkėjams pasiūlysime savotiškų „pusfabrikačių“ – erdvių, kuriose bus galimybė susiprojektuoti gyvenamąjį būstą atsižvelgus į savo fantaziją ir poreikius“, – teigė V. Bijūnas.
„Penkių kontinentų“ atstovo teigimu, siūlomi tiek nedideli (nuo 40 kv. m), tiek milžiniški (100–200 kv. m) butai. O visą paslaugų paketą sudaro saugos tarnybos paslaugos, Intelektinio būsto sistemos diegimas, šviesolaidinis „Skynet“ internetas ir IP televizija „Penki TV“.
Intelektinio būsto technologija suteikia galimybę valdyti praktiškai visas būsto sistemas: apšvietimą, šildymą, vėdinimą, priešgaisrinės saugos sistemą, vaizdo ir garso aparatūrą, pirtį ir baseiną, laistymą, bei savarankiškai kontroliuoti elektros, vandens, dujų ir kt. sunaudojimą.
Minėtos sistemos reguliuojamos nuotolinio valdymo pultais, įprastais jungikliais, termostatais, jutikliniu ekranu, televizoriumi, kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu (internetu).
Intelektinis būstas ne tik suteikia komforto jausmą, bet ir padeda taupyti bei planuoti būstui skiriamas išlaidas.
„Vadinamasis loftas suteikia daugybę galimybių išreikšti savo individualybę. O lanksti Intelektinio būsto technologija išspręs sistemų, įrengtų nestandartinio interjero bute, valdymo problemas“, – apibendrino V. Bijūnas.
Išsamesnė informacija – portale www.smarthouse.lt