„Loftas“: istorijos ir progreso sintezė

Publikuota: 2010 m. sausio 21 d. ketvirtadienis

smart house
Ekonomistų teigimu, recesija – pats tinkamiausias metas pirkti nekilnojamąjį turtą. Palankios tam ir kainos. Paskutinieji duomenys rodo, kad per metus (nuo 2009 metų sausio 1 iki tų pačių metų gruodžio pabaigos) būstas Vilniuje pabrango 25,8 proc., o likusioje Lietuvos dalyje – 19,8 proc. Be butų naujai pastatytuose rajonuose, vis labiau populiarėja ir studijos tipo butai, vadinamieji loftai – gyvenamieji būstai, įkurti nenaudojamuose fabrikų cechuose ir sandėliuose.

„Prieglauda“ meno žmonėms

Išvertus iš anglų kalbos, žodis „loft“ reiškia „palėpė, galerija“. Šis gyvenamojo būsto tipas atsirado Niujorke, praėjusio amžiaus pradžioje. Miesto centre pabrangus žemei, pramonės įmonės ėmė keltis už miesto. Į ištuštėjusias fabrikų patalpas atsikraustė jauni dailininkai ir muzikantai, susigundę žema nuomos kaina. Taip atsirado ir garsusis Endžio Varholo fabrikas.

Paskutiniajame XX a. ketvirtyje tokių didžiulių studijų tipo butų privalumus – savitą architektūrą, įsikūrimą istoriniuose miesto rajonuose – įvertino ir viduriniosios klasės atstovai. Taip vadinamasis loftas tapo brangiu ir net elitiniu būstu.

Nestandartinis interjeras

Išskirtiniai studijos tipo būsto bruožai – didžiulės erdvės, nestandartiniai interjero sprendimai, daug šviesos ir iš praeities „paveldėtos“ detalės (ketaus laiptai, plytinės sienos, surūdijusios perdengimo sijos).

Vadinamojo lofto erdvė paprastai nedaloma. Į atskiras patalpas ji dalijama naudojant apšvietimą, spalvas ir faktūras: plytinės sienos derinamos su tinkuotomis ar įstiklintomis, neuždengtos perdengimo sijos atskiria poilsio zoną ar virtuvę.

„Swarovski“ jungiklis  intelektininiame būste „Smart House“.

Studijos tipo būsto erdvė suteikia daug galimybių originaliems interjero sprendimams kurti, o nenudailinti paviršiai tarsi „reikalauja“ kontrasto. Be to, čia reikalingi ir netradiciniai komunalinių paslaugų sistemų sprendimai – apšvietimas, apsauga, šildymas turi atitikti bendrą būsto atmosferą.

Loftai Lietuvoje: „protingi“ sprendimai seniems fabrikams

Iniciatyvių meno žmonių dėka studijos tipo būstų XX a. pabaigoje atsirado ir Lietuvoje. Vienas didžiausių tokio būsto kvartalų, vadinamoji gamykla „555“, įsikūrė Vilniaus centre (T. Ševčenkos gatvėje), buvusioje radijo technikos gamykloje.

O patys „šviežiausi“ siūlymai įsigyti studijos tipo butą pasirodė 2009 metų pabaigoje. Tai vieno iš buvusios kuro aparatūros gamyklos cechų pastatas, esantis Kalvarijų gatvėje.

Pasak projektą koordinuojančio „Penkių kontinentų“ Intelektinių pastatų projektų skyriaus vadovo Vaidoto Bijūno, technologinis progresas paskatino vadinamųjų loftų bei Intelektinio būsto sintezės idėją.

Intelektinio būsto „Smart  House“ jungiklis

„Intelektinio būsto sistema garantuoja reikiamą komforto, ekonomiškumo ir saugumo lygį. Vienodo stiliaus valdymo elementai suteikia galimybę atsisakyti didelių valdymo plokščių bei daugybės pultų ir prie sienos pritvirtintų termostatų. Atliekant rekonstrukciją Kalvarijų gatvėje esančiame pastate, bus visiškai pakeistas ir apšildytas fasadas bei stogas, įrengtos naujos komunikacijos. Pirkėjams pasiūlysime savotiškų „pusfabrikačių“ – erdvių, kuriose bus galimybė susiprojektuoti gyvenamąjį būstą atsižvelgus į savo fantaziją ir poreikius“, – teigė V. Bijūnas.

„Penkių kontinentų“ atstovo teigimu, siūlomi tiek nedideli (nuo 40 kv. m), tiek milžiniški (100–200 kv. m) butai. O visą paslaugų paketą sudaro saugos tarnybos paslaugos, Intelektinio būsto sistemos diegimas, šviesolaidinis „Skynet“ internetas ir IP televizija „Penki TV“.

Intelektinio būsto technologija suteikia galimybę valdyti praktiškai visas būsto sistemas: apšvietimą, šildymą, vėdinimą, priešgaisrinės saugos sistemą, vaizdo ir garso aparatūrą, pirtį ir baseiną, laistymą, bei savarankiškai kontroliuoti elektros, vandens, dujų ir kt. sunaudojimą.

Minėtos sistemos reguliuojamos nuotolinio valdymo pultais, įprastais jungikliais, termostatais, jutikliniu ekranu, televizoriumi, kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu (internetu).

Intelektinis būstas ne tik suteikia komforto jausmą, bet ir padeda taupyti bei planuoti būstui skiriamas išlaidas.

„Vadinamasis loftas suteikia daugybę galimybių išreikšti savo individualybę. O lanksti Intelektinio būsto technologija išspręs sistemų, įrengtų nestandartinio interjero bute, valdymo problemas“, – apibendrino V. Bijūnas.

Išsamesnė informacija – portale www.smarthouse.lt

 

Šaltinis: Penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

BS/2 plečia bendradarbiavimą su finansų įmonių grupe „Halyk Group“ (1)

Vidurinės Azijos regiono finansinės įstaigos aktyviai investuoja į naują šiuolaikišką bankinę įrangą. Šiame regione veikiančios „Halyk Group“ strategija orientuota į naujų technologijų produktų ir paslaugų diegimą. Vienas iš grupės bankų prioritetų – bankinės savitarnos kanalo plėtra, todėl bankai ypač domisi bankomatais su grynųjų pinigų recirkuliacijos sistema, taip pat specializuota programine įranga, išplečiančia savitarnos įrenginių funkcijas. skaityti »

5 šiuolaikinės banko veiklą efektyvinančios priemonės bankomatų tinklui valdyti (1)

Daugumoje Rytų Europos ir Centrinės Azijos šalių bankomatų skaičius ir toliau auga. Sakartvele ir Azerbaidžane 2020 metais augimas siekė beveik 10 proc., Uzbekistane – daugiau nei 20 proc. Taigi, nepaisant spartaus interneto bankininkystės ir mobiliųjų finansinių programų populiarėjimo, finansinės organizacijos ir toliau investuoja į savitarnos įrenginius. skaityti »

BS/2 dalyvaus virtualioje parodoje „Self-Service Banking Asia 2020“

Rugsėjo 23–24 dienomis vyks tarptautinė konferencija „Self-Service Banking Asia 2020“. Renginį organizuoja garsi pasaulinė bendrovė RBR, teikianti strateginių tyrimų ir konsultavimo paslaugas organizacijoms, dirbančioms mažmeninės prekybos bankininkystės, bankinės veiklos automatizavimo, mažmeninės prekybos technologijų, mokėjimo kortelių ir atsiskaitymo paslaugų srityje. skaityti »

Kaip technologijos padeda prekybos sektoriui pandemijos metu

Koronaviruso pandemija gerokai pakeitė ir vis dar tebekeičia pirkėjų įpročius visame pasaulyje. skaityti »

„Penki kontinentai“ siūlo vilniečiams išbandyti išmanųjį termovizorių

Vilniaus gyventojai, įvairiais klausimais besilankantys miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo centre, gali pirmieji išbandyti „Penkių kontinentų“ įmonių grupės siūlomą naują produktą – stacionarų termovizorių, skirtą pasimatuoti temperatūrą, siekiant valdyti žmonių srautus per koronaviruso pandemiją. skaityti »

„Penki kontinentai“ kviečia dalintis šypsena

Mūsų akcijos tikslas – atkreipti dėmesį į intelekto negalią turinčių žmonių socialinę izoliaciją ir pakeisti visuomenės požiūrį į juos. skaityti »

„TransLink.iQ“ sujungs kortelių skaitytuvus su viešbučių verslo valdymo sistemomis (1)

„ASHBURN International“ integravo savo plėtojamą mokėjimo kortelių skaitytuvų valdymo bei mokėjimo operacijų paskirstymo sprendimą „TransLink.iQ“ su viešbučių valdymo sistemomis „Oracle Hospitality OPERA“ ir „Oracle Hospitality Suite8“. Projektas įgyvendintas bendradarbiaujant su „HRS Hospitality & Retail Systems”. skaityti »

„ASHBURN International“ prižiūrės SEB banko elektroninių kortelių skaitytuvų tinklą visose Baltijos valstybėse

Lietuvos bendrovė „ASHBURN International“, kurianti specializuotą programinę įrangą, skirtą mokėjimo kortelių skaitytuvams valdyti ir jais atliekamoms mokėjimo operacijoms paskirstyti, plečia bendradarbiavimą su SEB banku. skaityti »

Nauja į bankomatus nukreiptų atakų lavina: ko galime pasimokyti iš Belgijos patirties

Šių metų birželį ir liepą įsilaužėliai pasikėsino į Belgijos banko „Argenta“ bankomatus. Naudodami specialią programinę įrangą nusikaltėliai užvaldė savitarnos įrenginių pinigų modulį ir išvogė visus bankomatuose buvusius pinigus. Bankas ne tik patyrė finansinį nuostolį, prarado gerą reputaciją, bet ir buvo priverstas visiškai išimti iš naudojimo 143 bankomatus, į kuriuos buvo įdiegta sudėtinga, padedanti į juos įsilaužti, programa. Tik tai galėjo išgelbėti nuo pakartotinų atakų. skaityti »

Bankomatų istorija: vakar, šiandien ir rytoj

Pirmąjį įrenginį, išduodantį grynuosius pinigus, sukūrė armėnų kilmės amerikietis Liuteris Džordžas Simdžianas dar 1939 m. Šią datą galima laikyti bankinės savitarnos gimimo diena, tačiau, ne veltui sakoma – „pirmas blynas visuomet prisvilęs“. Bankomatas buvo pasiūlytas išbandyti bankui „City Bank of New York“, tačiau po pusmečio bankas grąžino jį kūrėjui dėl pernelyg sudėtingo naudojimo. skaityti »