Namai, galvojantys taip, kaip Jūs

Publikuota: 2010 m. kovo 16 d. antradienis

Smart House
Ekspertai prognozuoja Intelektinio būsto sistemos populiarumo augimą. Jų manymu, šis ekonomiškas sprendimas tiek statant naujus, tiek renovuojant senus namus bus diegiamas ne tik išsivysčiusiose Vakarų Europos ir Skandinavijos šalyse, bet ir Lietuvoje. Tačiau šios sistemos tiekėjai mūsų šalyje tvirtina, jog vadinamoji „Smart House“ sistema lietuvaičiams dar yra didelė prabanga.

„Automobilis jau seniai tapo susisiekimo priemone, o ne prabanga, nors jam teko nueiti ilgą kelią, kol tapo kasdien naudojamu daiktu. Tą patį galima būtų pasakyti ir apie intelektinį būstą, – teigė Vaidotas Bijūnas, „Penkių kontinentų“ Intelektinių pastatų projektų skyriaus vadovas. – Įprasti būstai jau nebeatitinka gyventojų reikalavimų ir neužtikrina patogaus, nesudėtingai valdomo ir taupaus gyvenimo.“

Intelektinio būsto unikalumas tas, kad sistemą galima diegti ir dalimis – pradžioje nutiesti pagrindinius laidus, o vėliau papildyti sistemą naujais komponentais. V. Bijūno teigimu, idealus laikas pradėti diegti sistemą – pastato projektavimo stadija, o blogiausiu atveju – laikas, kol neatlikti vidaus apdailos darbai.

Smart House

„Intelektinio būsto sistema sujungia visus elektroninius namuose esančius prietaisus, suderina juos tarpusavyje, valdo bei padeda maksimaliai išnaudoti jų galimybes. Naudojant įprastus jungiklius, jutiklinį ekraną arba nuotolinio valdymo pultą galima reguliuoti šildymo, ventiliacijos, apšvietimo, saugos sistemas, kontroliuoti žaliuzes, buitinę techniką, kiemą saugančius vartus ir kt. Net būnant toli nuo namų yra galimybė valdyti visa tai prie interneto prijungtu mobiliuoju telefonu arba kompiuteriu“, – sistemos privalumus vardijo „Penkių kontinentų“ atstovas.

Be to, namo šeimininkas gali stebėti gyvenamojo būsto būklę, sumokėti už komunalines paslaugas, gauti pranešimą, jei sunaudoja itin daug vandens ar elektros energijos. Nenumatytais atvejais – esant vandens ar dujų nuotėkiui, kilus gaisrui – intelektinis būstas ne tik perspės šeimininkus, bet ir atjungs elektros, dujų arba vandens tiekimą.

Svarbiausia – orai namuose

Specialistai teigia, jog apšvietimo ir šildymo sistemų valdymas – labiausiai tiek piniginės, tiek gyventojų „juntamos“ intelektinio būsto funkcijos. Jas kontroliuoti galima ir būnant namuose, ir nuotoliniu būdu, taip pat stebėti prietaisų duomenis, nustatyti jiems skiriamų išlaidų ribas. Yra suskaičiuota, kad taip galima sutaupyti 5 proc. apšvietimui ir elektros prietaisams skirtos energijos ir iki 30 proc. šildymo išlaidų.

Šildymą galima reguliuoti atsižvelgus į laiką, kai reikia tinkamos temperatūros, ir į laiką, kai gali būti palaikoma minimali temperatūra. Be to, patalpoje įmontuoti davikliai informuoja Intelektinio būsto sistemą apie žmogaus buvimą pastato viduje. Tokiu atveju palaikoma atitinkama temperatūra, įsijungia apšvietimas ir kiti prietaisai. Kai žmonių patalpoje nebėra, įsijungia ekonominis režimas: pažemėja temperatūra, išsijungia apšvietimas ir kiti veikiantys prietaisai.

Patogiai įsitaisius šiltame kambaryje su knyga rankoje norisi ir atitinkamo apšvietimo. Intelektinis būstas ir šiuo atveju gali padėti.

Norint sukurti televizoriui žiūrėti ar knygai skaityti reikiamą atmosferą, neteks kaskart reguliuoti apšvietimo. Tereiks užprogramuoti tam tikras „šviesos scenas“ – poilsio, pietų, vakarėlio ir kt. – ir paspaudus jungiklio ar pultelio mygtuką bet kurią akimirką apšvietimas ims keistis.

Taip nesudėtingai valdomas apšvietimas turi dar vieną patrauklią funkciją – pageidaujamą ryškumą šviestuvai pasieks palaipsniui, per nurodytą laiką. Tai itin aktualu ryte, kuomet intelektinis būstas Jus žadina palaipsniui įjungdamas šviesą.

„Vienodo apšvietimo palaikymo funkcija labai naudinga biure, kai reikia, kad darbo vietos visuomet būtų apšviestos vienodo intensyvumo šviesa ir kad apšvietimas būtų racionalus. Specialūs davikliai nuolatos stebi dieninį saulės apšvietimą ir atsižvelgdami į jį reguliuoja šviestuvų intensyvumą. O jei prireikia, – juos visiškai išjungia“, – pasakojo V. Bijūnas.

„Pačiupinėti“ intelektinį būstą ir daugiau sužinoti apie sistemą bus galima balandžio 14–17 dienomis parodų centre „Litexpo“ (Laisvės pr. 5, Vilnius) vyksiančioje tarptautinėje statybų parodoje „Resta 2010“. 

Išsamesnės informacijos apie sistemą ieškokite puslapyje www.smarthouse.lt

 

Šaltinis: Penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

BS/2 plečia bendradarbiavimą su finansų įmonių grupe „Halyk Group“ (1)

Vidurinės Azijos regiono finansinės įstaigos aktyviai investuoja į naują šiuolaikišką bankinę įrangą. Šiame regione veikiančios „Halyk Group“ strategija orientuota į naujų technologijų produktų ir paslaugų diegimą. Vienas iš grupės bankų prioritetų – bankinės savitarnos kanalo plėtra, todėl bankai ypač domisi bankomatais su grynųjų pinigų recirkuliacijos sistema, taip pat specializuota programine įranga, išplečiančia savitarnos įrenginių funkcijas. skaityti »

5 šiuolaikinės banko veiklą efektyvinančios priemonės bankomatų tinklui valdyti (1)

Daugumoje Rytų Europos ir Centrinės Azijos šalių bankomatų skaičius ir toliau auga. Sakartvele ir Azerbaidžane 2020 metais augimas siekė beveik 10 proc., Uzbekistane – daugiau nei 20 proc. Taigi, nepaisant spartaus interneto bankininkystės ir mobiliųjų finansinių programų populiarėjimo, finansinės organizacijos ir toliau investuoja į savitarnos įrenginius. skaityti »

BS/2 dalyvaus virtualioje parodoje „Self-Service Banking Asia 2020“

Rugsėjo 23–24 dienomis vyks tarptautinė konferencija „Self-Service Banking Asia 2020“. Renginį organizuoja garsi pasaulinė bendrovė RBR, teikianti strateginių tyrimų ir konsultavimo paslaugas organizacijoms, dirbančioms mažmeninės prekybos bankininkystės, bankinės veiklos automatizavimo, mažmeninės prekybos technologijų, mokėjimo kortelių ir atsiskaitymo paslaugų srityje. skaityti »

Kaip technologijos padeda prekybos sektoriui pandemijos metu

Koronaviruso pandemija gerokai pakeitė ir vis dar tebekeičia pirkėjų įpročius visame pasaulyje. skaityti »

„Penki kontinentai“ siūlo vilniečiams išbandyti išmanųjį termovizorių

Vilniaus gyventojai, įvairiais klausimais besilankantys miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo centre, gali pirmieji išbandyti „Penkių kontinentų“ įmonių grupės siūlomą naują produktą – stacionarų termovizorių, skirtą pasimatuoti temperatūrą, siekiant valdyti žmonių srautus per koronaviruso pandemiją. skaityti »

„Penki kontinentai“ kviečia dalintis šypsena

Mūsų akcijos tikslas – atkreipti dėmesį į intelekto negalią turinčių žmonių socialinę izoliaciją ir pakeisti visuomenės požiūrį į juos. skaityti »

„TransLink.iQ“ sujungs kortelių skaitytuvus su viešbučių verslo valdymo sistemomis (1)

„ASHBURN International“ integravo savo plėtojamą mokėjimo kortelių skaitytuvų valdymo bei mokėjimo operacijų paskirstymo sprendimą „TransLink.iQ“ su viešbučių valdymo sistemomis „Oracle Hospitality OPERA“ ir „Oracle Hospitality Suite8“. Projektas įgyvendintas bendradarbiaujant su „HRS Hospitality & Retail Systems”. skaityti »

„ASHBURN International“ prižiūrės SEB banko elektroninių kortelių skaitytuvų tinklą visose Baltijos valstybėse

Lietuvos bendrovė „ASHBURN International“, kurianti specializuotą programinę įrangą, skirtą mokėjimo kortelių skaitytuvams valdyti ir jais atliekamoms mokėjimo operacijoms paskirstyti, plečia bendradarbiavimą su SEB banku. skaityti »

Nauja į bankomatus nukreiptų atakų lavina: ko galime pasimokyti iš Belgijos patirties

Šių metų birželį ir liepą įsilaužėliai pasikėsino į Belgijos banko „Argenta“ bankomatus. Naudodami specialią programinę įrangą nusikaltėliai užvaldė savitarnos įrenginių pinigų modulį ir išvogė visus bankomatuose buvusius pinigus. Bankas ne tik patyrė finansinį nuostolį, prarado gerą reputaciją, bet ir buvo priverstas visiškai išimti iš naudojimo 143 bankomatus, į kuriuos buvo įdiegta sudėtinga, padedanti į juos įsilaužti, programa. Tik tai galėjo išgelbėti nuo pakartotinų atakų. skaityti »

Bankomatų istorija: vakar, šiandien ir rytoj

Pirmąjį įrenginį, išduodantį grynuosius pinigus, sukūrė armėnų kilmės amerikietis Liuteris Džordžas Simdžianas dar 1939 m. Šią datą galima laikyti bankinės savitarnos gimimo diena, tačiau, ne veltui sakoma – „pirmas blynas visuomet prisvilęs“. Bankomatas buvo pasiūlytas išbandyti bankui „City Bank of New York“, tačiau po pusmečio bankas grąžino jį kūrėjui dėl pernelyg sudėtingo naudojimo. skaityti »