Namai, galvojantys taip, kaip Jūs

Publikuota: 2010 m. kovo 16 d. antradienis

Smart House
Ekspertai prognozuoja Intelektinio būsto sistemos populiarumo augimą. Jų manymu, šis ekonomiškas sprendimas tiek statant naujus, tiek renovuojant senus namus bus diegiamas ne tik išsivysčiusiose Vakarų Europos ir Skandinavijos šalyse, bet ir Lietuvoje. Tačiau šios sistemos tiekėjai mūsų šalyje tvirtina, jog vadinamoji „Smart House“ sistema lietuvaičiams dar yra didelė prabanga.

„Automobilis jau seniai tapo susisiekimo priemone, o ne prabanga, nors jam teko nueiti ilgą kelią, kol tapo kasdien naudojamu daiktu. Tą patį galima būtų pasakyti ir apie intelektinį būstą, – teigė Vaidotas Bijūnas, „Penkių kontinentų“ Intelektinių pastatų projektų skyriaus vadovas. – Įprasti būstai jau nebeatitinka gyventojų reikalavimų ir neužtikrina patogaus, nesudėtingai valdomo ir taupaus gyvenimo.“

Intelektinio būsto unikalumas tas, kad sistemą galima diegti ir dalimis – pradžioje nutiesti pagrindinius laidus, o vėliau papildyti sistemą naujais komponentais. V. Bijūno teigimu, idealus laikas pradėti diegti sistemą – pastato projektavimo stadija, o blogiausiu atveju – laikas, kol neatlikti vidaus apdailos darbai.

Smart House

„Intelektinio būsto sistema sujungia visus elektroninius namuose esančius prietaisus, suderina juos tarpusavyje, valdo bei padeda maksimaliai išnaudoti jų galimybes. Naudojant įprastus jungiklius, jutiklinį ekraną arba nuotolinio valdymo pultą galima reguliuoti šildymo, ventiliacijos, apšvietimo, saugos sistemas, kontroliuoti žaliuzes, buitinę techniką, kiemą saugančius vartus ir kt. Net būnant toli nuo namų yra galimybė valdyti visa tai prie interneto prijungtu mobiliuoju telefonu arba kompiuteriu“, – sistemos privalumus vardijo „Penkių kontinentų“ atstovas.

Be to, namo šeimininkas gali stebėti gyvenamojo būsto būklę, sumokėti už komunalines paslaugas, gauti pranešimą, jei sunaudoja itin daug vandens ar elektros energijos. Nenumatytais atvejais – esant vandens ar dujų nuotėkiui, kilus gaisrui – intelektinis būstas ne tik perspės šeimininkus, bet ir atjungs elektros, dujų arba vandens tiekimą.

Svarbiausia – orai namuose

Specialistai teigia, jog apšvietimo ir šildymo sistemų valdymas – labiausiai tiek piniginės, tiek gyventojų „juntamos“ intelektinio būsto funkcijos. Jas kontroliuoti galima ir būnant namuose, ir nuotoliniu būdu, taip pat stebėti prietaisų duomenis, nustatyti jiems skiriamų išlaidų ribas. Yra suskaičiuota, kad taip galima sutaupyti 5 proc. apšvietimui ir elektros prietaisams skirtos energijos ir iki 30 proc. šildymo išlaidų.

Šildymą galima reguliuoti atsižvelgus į laiką, kai reikia tinkamos temperatūros, ir į laiką, kai gali būti palaikoma minimali temperatūra. Be to, patalpoje įmontuoti davikliai informuoja Intelektinio būsto sistemą apie žmogaus buvimą pastato viduje. Tokiu atveju palaikoma atitinkama temperatūra, įsijungia apšvietimas ir kiti prietaisai. Kai žmonių patalpoje nebėra, įsijungia ekonominis režimas: pažemėja temperatūra, išsijungia apšvietimas ir kiti veikiantys prietaisai.

Patogiai įsitaisius šiltame kambaryje su knyga rankoje norisi ir atitinkamo apšvietimo. Intelektinis būstas ir šiuo atveju gali padėti.

Norint sukurti televizoriui žiūrėti ar knygai skaityti reikiamą atmosferą, neteks kaskart reguliuoti apšvietimo. Tereiks užprogramuoti tam tikras „šviesos scenas“ – poilsio, pietų, vakarėlio ir kt. – ir paspaudus jungiklio ar pultelio mygtuką bet kurią akimirką apšvietimas ims keistis.

Taip nesudėtingai valdomas apšvietimas turi dar vieną patrauklią funkciją – pageidaujamą ryškumą šviestuvai pasieks palaipsniui, per nurodytą laiką. Tai itin aktualu ryte, kuomet intelektinis būstas Jus žadina palaipsniui įjungdamas šviesą.

„Vienodo apšvietimo palaikymo funkcija labai naudinga biure, kai reikia, kad darbo vietos visuomet būtų apšviestos vienodo intensyvumo šviesa ir kad apšvietimas būtų racionalus. Specialūs davikliai nuolatos stebi dieninį saulės apšvietimą ir atsižvelgdami į jį reguliuoja šviestuvų intensyvumą. O jei prireikia, – juos visiškai išjungia“, – pasakojo V. Bijūnas.

„Pačiupinėti“ intelektinį būstą ir daugiau sužinoti apie sistemą bus galima balandžio 14–17 dienomis parodų centre „Litexpo“ (Laisvės pr. 5, Vilnius) vyksiančioje tarptautinėje statybų parodoje „Resta 2010“. 

Išsamesnės informacijos apie sistemą ieškokite puslapyje www.smarthouse.lt

 

Šaltinis: Penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Sakartvele plečiamos atsiskaitymo be grynųjų galimybės

Sakartvelo restoranuose, kuriuose atsiskaitant naudojamasi vienam stambiausių šalies bankų priklausančiais elektroniniais kortelių skaitytuvais, padavėjams galima palikti arbatpinigių, net jei lankytojai neturi grynųjų pinigų. skaityti »

2020-ieji. Kiek interneto naudotojų pasitiko naujuosius metus?

Dar, rodos, ne taip seniai su naujausiais metais žmonės vieni kitus sveikindavo skambindami telefonais. Prisiskambinti būdavo sudėtinga, linijos užimtos. Vis labiau išpopuliarėjus internetui ir įvairioms pokalbių programėlėms, su naujausiais jau bemaž niekas nebesveikina telefonu, o tik rašo žinutes internetu. Galima teigti, kad šiemet su naujausiais metais vieni kitus pasveikino apie 4,5 milijardo pasaulio gyventojų. skaityti »

„Lietuvos geležinkeliai“ įsigijo mobiliuosius elektroninius kortelių skaitytuvus

Siekdama modernizuoti atsiskaitymą už geležinkelio paslaugas, ši transporto įmonė iš „ASHBURN International", plėtojančios elektroninius kortelių skaitytuvų programinius sprendimus, įsigijo apie 100 pasaulinio gamintojo „Ingenico" mobiliųjų elektroninių kortelių skaitytuvų. skaityti »

„ATMeye.iQ“ užtikrins bankomatų apsaugą Turkijoje

BS/2 plečia savo veiklos geografiją – bendradarbiaudama su partneriu Turkijoje „Analistim Bilisim“, siūlo Turkijos bankams vaizdo apsaugos, ginčytinų situacijų sprendimo ir prevencijos nuo sukčiavimo sistemą „ATMeye.iQ“. skaityti »

Lietuvos paštas tęsia bendradarbiavimą su „ASHBURN International“

Didžiausia Lietuvoje pašto paslaugas teikianti bendrovė Lietuvos paštas dar dvejiems metams pratęsė bendradarbiavimo sutartį su mokėjimo kortelių autorizavimo sprendimus kuriančia ir diegiančia bendrove „ASHBURN International“. skaityti »

„Face Detection“: papildoma PIN kodo apsauga naudojantis bankomatu

Viena iš dažniausiai pasitaikančių banko klientų finansinių nuostolių priežasčių vis dar yra banali kortelės ar PIN kodo vagystė. skaityti »

Pokalbiai apie įvairialypę kūrybą ir meno (ne)kolekciją

Ar gali būti susiję IT verslas ir menas? „370“ žurnalo atstovai domėjosi „Penkių kontinentų“ įmonių grupės valdybos pirmininko Idrako Dadašovo meno kolekcija. skaityti »

ATSARGIAI: plinta virusas, skelbiantis melagingas žinutes „Penkių kontinentų“ vardu

Gerbiami „Penkių kontinentų“ klientai ir partneriai, įspėjame apie virusą, neteisėtai skelbiantį žinutes „Penkių kontinentų“ vardu. skaityti »

Kaip keičiasi bankinė savitarna Uzbekistane: pagrindinės konferencijos „Banking Fusion 2019“ įžvalgos

Lapkričio pabaigoje Uzbekistane vykusi bankinės savitarnos konferencija parodė, kad šalis pasiruošusi diegti ir naudoti bankines inovacijas. skaityti »

Bankomatai ar automatinės grynųjų pinigų įnešimo mašinos? Kas naudingiau bankams, siūlantiems saviinkasacijos paslaugas savo klientams?

Nepaisant sparčiai populiarėjančių atsiskaitymų negrynaisiais pinigais, prekybos ir paslaugų teikimo įmonėse vis dar masiškai cirkuliuoja ir kaupiami grynieji pinigai. Norint surinkti juos iš kasų, kad be reikalo negulėtų talpyklose, o „uždirbtų“ prekybininkui papildomos vertės, praverčia saviinkasacijos įrenginiai. skaityti »