„Automobilis jau seniai tapo susisiekimo priemone, o ne prabanga, nors jam teko nueiti ilgą kelią, kol tapo kasdien naudojamu daiktu. Tą patį galima būtų pasakyti ir apie intelektinį būstą, – teigė Vaidotas Bijūnas, „Penkių kontinentų“ Intelektinių pastatų projektų skyriaus vadovas. – Įprasti būstai jau nebeatitinka gyventojų reikalavimų ir neužtikrina patogaus, nesudėtingai valdomo ir taupaus gyvenimo.“

Intelektinio būsto unikalumas tas, kad sistemą galima diegti ir dalimis – pradžioje nutiesti pagrindinius laidus, o vėliau papildyti sistemą naujais komponentais. V. Bijūno teigimu, idealus laikas pradėti diegti sistemą – pastato projektavimo stadija, o blogiausiu atveju – laikas, kol neatlikti vidaus apdailos darbai.

„Intelektinio būsto sistema sujungia visus elektroninius namuose esančius prietaisus, suderina juos tarpusavyje, valdo bei padeda maksimaliai išnaudoti jų galimybes. Naudojant įprastus jungiklius, jutiklinį ekraną arba nuotolinio valdymo pultą galima reguliuoti šildymo, ventiliacijos, apšvietimo, saugos sistemas, kontroliuoti žaliuzes, buitinę techniką, kiemą saugančius vartus ir kt. Net būnant toli nuo namų yra galimybė valdyti visa tai prie interneto prijungtu mobiliuoju telefonu arba kompiuteriu“, – sistemos privalumus vardijo „Penkių kontinentų“ atstovas.

Be to, namo šeimininkas gali stebėti gyvenamojo būsto būklę, sumokėti už komunalines paslaugas, gauti pranešimą, jei sunaudoja itin daug vandens ar elektros energijos. Nenumatytais atvejais – esant vandens ar dujų nuotėkiui, kilus gaisrui – intelektinis būstas ne tik perspės šeimininkus, bet ir atjungs elektros, dujų arba vandens tiekimą.

Svarbiausia – orai namuose

Specialistai teigia, jog apšvietimo ir šildymo sistemų valdymas – labiausiai tiek piniginės, tiek gyventojų „juntamos“ intelektinio būsto funkcijos. Jas kontroliuoti galima ir būnant namuose, ir nuotoliniu būdu, taip pat stebėti prietaisų duomenis, nustatyti jiems skiriamų išlaidų ribas. Yra suskaičiuota, kad taip galima sutaupyti 5 proc. apšvietimui ir elektros prietaisams skirtos energijos ir iki 30 proc. šildymo išlaidų.

Šildymą galima reguliuoti atsižvelgus į laiką, kai reikia tinkamos temperatūros, ir į laiką, kai gali būti palaikoma minimali temperatūra. Be to, patalpoje įmontuoti davikliai informuoja Intelektinio būsto sistemą apie žmogaus buvimą pastato viduje. Tokiu atveju palaikoma atitinkama temperatūra, įsijungia apšvietimas ir kiti prietaisai. Kai žmonių patalpoje nebėra, įsijungia ekonominis režimas: pažemėja temperatūra, išsijungia apšvietimas ir kiti veikiantys prietaisai.

Patogiai įsitaisius šiltame kambaryje su knyga rankoje norisi ir atitinkamo apšvietimo. Intelektinis būstas ir šiuo atveju gali padėti.

Norint sukurti televizoriui žiūrėti ar knygai skaityti reikiamą atmosferą, neteks kaskart reguliuoti apšvietimo. Tereiks užprogramuoti tam tikras „šviesos scenas“ – poilsio, pietų, vakarėlio ir kt. – ir paspaudus jungiklio ar pultelio mygtuką bet kurią akimirką apšvietimas ims keistis.

Taip nesudėtingai valdomas apšvietimas turi dar vieną patrauklią funkciją – pageidaujamą ryškumą šviestuvai pasieks palaipsniui, per nurodytą laiką. Tai itin aktualu ryte, kuomet intelektinis būstas Jus žadina palaipsniui įjungdamas šviesą.

„Vienodo apšvietimo palaikymo funkcija labai naudinga biure, kai reikia, kad darbo vietos visuomet būtų apšviestos vienodo intensyvumo šviesa ir kad apšvietimas būtų racionalus. Specialūs davikliai nuolatos stebi dieninį saulės apšvietimą ir atsižvelgdami į jį reguliuoja šviestuvų intensyvumą. O jei prireikia, – juos visiškai išjungia“, – pasakojo V. Bijūnas.

„Pačiupinėti“ intelektinį būstą ir daugiau sužinoti apie sistemą bus galima balandžio 14–17 dienomis parodų centre „Litexpo“ (Laisvės pr. 5, Vilnius) vyksiančioje tarptautinėje statybų parodoje „Resta 2010“. 

Išsamesnės informacijos apie sistemą ieškokite puslapyje www.smarthouse.lt