Kiek įmanomas aukštųjų technologijų verslas be efektyvaus žinių valdymo? Kodėl JAV, kitaip nei Europoje, žinios laikomos esminiu verslo resursu? Kaip apskaičiuoti organizacijos žinių vertę pinigais? Šie ir kiti žinių vadybos klausimai bus aptariami rugsėjo 5–6 d. Kauno technologijos universitete vyksiančioje keturioliktoje Europos žinių valdymo konferencijoje.

Tai pirmasis tokio lygio žinių ir inovacijų vadybai skirtas renginys Baltijos šalyse. Europos žinių valdymo konferencijos buvo surengtos Oksfordo universitete, Šv. Trejybės koledže Dubline, viename iš seniausių Europoje Paduvos universitete (Italija) ir kituose inovacijų centruose.

Konferencijoje dalyvaus ir pranešimus skaitys buvęs IBM Žinių valdymo instituto vadovas,  Sudėtingumo teorijos autorius David Snowden, vienas iš pasaulio ekonomikos forumo (angl. WorldEconomicForum, WEF) aukščiausio lygio inovacijų ekonomikos ir vadybos ekspertų, knygų – bestselerių inovacijų vadybos temomis autorius Somoudip Sarkar, laukiami ir kiti žinių vadybos ekspertai, konsultuojantys ir šalių vyriausybes, ir žymiausias pasaulio aukštųjų technologijų kompanijas. 

Inovacijų valdymas, aukštą pridėtinę vertę kuriančių specialistų pritraukimas ir efektyvus jų žinių panaudojimas versle vis dar nepakankamai vertinamas ir Lietuvos, ir Europos tradicinio verslo kultūroje. Nustatyta, kad pažangiausios pasaulio kompanijos, taip pat ir Silicio slėnyje įsikūrusios bendrovės bei verslo startuoliai mažiausiai 20 proc. savo laiko skiria kūrybinėms sesijoms, žinių organizacijos viduje pasidalijimui siekdami išvengti „sumanių žmonių - nesumanių organizacijų“ paradokso (taip vadinama situacija, kuomet atskiro organizacijos specialisto žinių lygis yra aukštas, tačiau bendras organizacijos žinių lygis dėl nepakankamo žinių ir inovacijų valdymo lygio - menkas). 

Viena iš renginio organizatorių Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanė prof. Monika Petraitė teigia: „Šiuo metu pasaulio ekonomika, kurios dalimi esame, išgyvena lūžio tašką. Skirtumas tarp pirmaujančių ir mažiau išsivysčiusių šalių tampa ne BVP rodikliai, o gebėjimas kurti ir valdyti žinias, technologijas. Nuo šių gebėjimų tiesiogiai priklausys ir Europos Sąjungos Strategijos 2020 tikslų pasiekimas“.