Tarptautinė mokslinė konferencija „Open Readings 2014“

Publikuota: 2014 m. vasario 24 d. pirmadienis

Kovo 19–21 d. Vilniaus universiteto Fizikos fakultete vyks tradicinė, 57 kartą organizuojama tarptautinė fizinių ir gamtos mokslų konferencija „Open Readings“ (liet. „Laisvieji skaitymai“). Du šimtai dalyvių iš Lietuvos ir užsienio universitetų bei mokslo institutų pristatys savo mokslinius darbus. Ši konferencija – pirmas ir stiprus žingsnis ketinantiems lipti mokslinės karjeros laiptais. Konferencijos organizatoriai – VU Fizikos fakulteto Studentų mokslinė draugija, kuri, be mokslinio darbo kokybės, stengiasi skatinti studentus ugdyti ir mokslinių darbų pristatymų kultūrą, numatydama apdovanojimus geriausių pranešimų autoriams. Tai studentų konferencija, tačiau planuojamos ir kviestinių lektorių, jau patyrusių mokslo pasaulio atstovų, paskaitos.

Konferenciją atidarys vienos iš sėkmingiausių Lietuvos lazerių kompanijos UAB „Šviesos konversija“ mokslo direktoriaus dr. Romualdo Danieliaus paskaita, o vėliau dr. Markus W. Sigristas iš ETH Ciuricho aukštosios mokyklos (Šveicarija) skaitys pranešimą apie lazerių pagrindu gaminamus cheminius jutiklius bei įvairius jų pritaikymo būdus. Fizikos fakulteto absolventai broliai Kristijonas ir Augustinas Vizbarai papasakos apie savo mokslinės karjeros vingius ir prieš kiek daugiau nei metus įkurtą kompaniją UAB „Brolis Semiconductors“. Prof. Davidas L. Andrewsas iš Rytų Anglijos universiteto (Noridžas, Jungtinė Karalystė) pristatys dirbtinių šviesos energijos surinkimo struktūrų tyrimus bei jų perspektyvas, o VU dėstytojas dr. Thomas Gajdosikas pasakos apie praėjusių metų Nobelio premiją pelniusius Higso bozono tyrinėjimus, jų reikšmę bendrame visatos suvokimo kontekste.

Šviesos diena

Pirmąją dieną vyksiančios sesijos skiriamos Lietuvoje ypač sėkmingai plėtojamam lazerių mokslui ir optinėms technologijoms, taip pat su jais glaudžiai susijusiems spektroskopijos mokslams, kurie, naudodamiesi išskirtinėmis lazerinės šviesos savybėmis ir galėdami jas tiksliai kontroliuoti, tiria šviesos sąveiką su medžiagomis. Spektroskopiniai metodai yra pagrindinės mokslininkų akys, leidžiančios sužinoti aplinkinio pasaulio parametrus. Kiekviena medžiaga tarytum veidrodis atspindi dalį į ją krintančios šviesos, o dalį – sugeria į save. Tiksliai žinant, kokia šviesa krito ir kokia jos dalis buvo atspindėta, galima nustatyti medžiagas, cheminius junginius, jų struktūras tiriamame objekte. Viskas nėra taip paprasta, nes reikia atsižvelgti į pačius mažiausius bandinio būsenos pokyčius, tačiau turint detalius spektrų katalogus galima nustatyti tolimiausių žvaigždžių cheminę sudėtį arba nesukeliant pavojaus tyrinėti biologinius objektus, pavyzdžiui, vėžio ląsteles ar įvairius mikroorganizmus.

Medžiagų mokslo diena

Puslaidininkių fizika ir medžiagų mokslas yra varomoji žmonijos pažangos jėga jau daugiau nei pusę amžiaus. Visi elektroniniai įrenginiai – tiek didžiulis superkompiuteris, tiek mobilusis telefonas, jame esanti fotokamera, įvairūs davikliai ar jutikliai – įmanomi tik dėl medžiagų moksle padarytų atradimų. Šio mokslo esmė – išsiaiškinti, kaip reikia surikiuoti atomus į tam tikras struktūras, kurios atliktų norimą funkciją. Pavyzdžiui, silicio oksidas, arba smėlis, kurio pilna dykumose, karjeruose ar netgi jūsų drabužiuose, kai grįžtate iš paplūdimio, tinkamai išgrynintas, perlydytas ir keliais lygmenimis sudėliotas į sudėtingas struktūras virsta mikroprocesoriumi, skaičiuojančiu, kokią raidę kurioje ekrano vietoje reikėtų padėti, kad galėtumėte perskaityti šį tekstą. Dar vienas puikus pavyzdys – anglis. Tai ne tik medžiaga, kurios degimo kvapą užuodžiame šaltą žiemą, kartu tai ir pieštukas, kuriuo paišote ant popieriaus lapo, arba mylimosios ranką puošiantis deimantas, arba labai tvirtas, tačiau lengvas anglies pluoštas, iš kurio gaminami naujų ir saugių automobilių kėbulai, kompiuterių ar mobiliųjų telefonų korpusai. Visa tai yra ta pati anglis, kurios atomai buvo tinkamai išrikiuoti, galbūt įterpiant vieną ar kitą pašalinės medžiagos atomą, padedantį palaikyti stabilias struktūras.

Tarpdisciplininė diena

Kiekviena mokslo sritis savo teorijas ir metodus formuoja savaip, tačiau dažnai skirtingos mokslo šakos tarpusavyje labai susijusios – nagrinėja tuos pačius dalykus, tačiau vadina kitais vardais. Sujungus šiuos kelis skirtingus požiūrius gimsta nauji sprendimai, kurių plėtojant mokslą viena kryptimi galima ir nesulaukti. Pavyzdžiui, matematikas Claude’as Shannonas, keliems mėnesiams prisijungęs prie biologinių tyrimų, matematiškai aprašė genetinio paveldimumo mechanizmą ir padėjo pagrindą genetiniams skaičiavimo algoritmams. Šie algoritmai tinka ne tik biologijai, jie naudojami ir toje pačioje matematikoje ar fizikoje, kai reikia optimizuoti visiškai nežinomus parametrus. Tad trečioji konferencijos diena skiriama skirtingų mokslo šakų tarpusavio integracijai. Nors fizika istoriškai laikoma negyvosios gamtos mokslu, biofizikai dirba būtent ties riba tarp negyvosios gamtos procesų ir biologinių organizmų. Astrofizikiniai tyrimai naudojasi visų išvardytų mokslų rezultatais tiek įsivaizduojant arba modeliuojant dangaus kūnų judėjimą, tiek juos stebint teleskopais, tiek siunčiant zondus Marso, Jupiterio ir kitų planetų tyrinėjimui. Visus tyrimus į vieną visumą jungia teorinė fizika, kurianti modelius vienintele žinoma gamtos kalba – matematika.

Tris dienas VU Fizikos fakultete vyksianti konferencija yra atviras universiteto renginys, skiriamas ne tik bendruomenei, bet ir plačiajai visuomenei.

Daugiau informacijos: www.openreadings.eu. Skatinkime mokslą kartu!

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

„Penki“ ir GOODLIFE kviečia į nemokamą treniruotę Verkių regioniniame parke (2)

Šviesolaidinis tinklas „Penki“ ir sporto bei laisvalaikio klubas GOODLIFE kviečia į antrą nemokamą funkcinę treniruotę. Susitikime rugpjūčio 23 d. (ketvirtadienį) 19.30 val. Verkių regioniniame parke. skaityti »

Lietuvių kalbos kultūros metams paminėti – tarptautinė mokslinė konferencija Seime

Lapkričio 10 d., penktadienį, 9 val. Konferencijų salėje (Seimo III r.) rengiama tarptautinė konferencija „Kalbos, kultūros ir švietimo politika: sąveika ir sankirtos“, skirta Lietuvių kalbos kultūros metams paminėti. skaityti »

Inovacijų savaitės renginiai – nuo konferencijų iki lankymosi automobilių gamykloje

Septyniuose Lietuvos miestuose vyks konferencijos, diskusijos, praktiniai seminarai, pažintiniai turai po inovatyvias įmones, gamyklas ar mokslines laboratorijas. skaityti »

Maskvoje vyks kasmetinis tarptautinis bankinės ir mažmeninės prekybos įrangos forumas

Spalio 4–5 dienomis Maskvoje 9-ąjį kartą rengiamas tarptautinis „PLUS“ forumas tema „Bankinė savitarnos ir mažmeninės prekybos įranga 2017“. skaityti »

Kodėl inovacijos tokios svarbios smulkiajam verslui?

Apklausa parodė, kad 35,6 proc. smulkaus verslo įmonių nėra girdėję apie konkrečias inovacijų priemones, tinkančius jų verslui. skaityti »

Mūsų pareiga sukurti bendrų vertybių rinkinį politiniams sprendimams priimti

Lietuvoje lankysis prof. Klausas Schwabas, pasauliui žinomas kaip „Davoso forumo“ sumanytojas, įkūrėjas ir vadovas. skaityti »

Europos kalbų dieną Lietuvoje skambės poezija

Rugsėjo 26-oji – Europos kalbų diena. Šią dieną įvairiuose Lietuvos miestuose daugybe kalbų prabils lietuvių poetų eilėraščiai. skaityti »

„Rinkis priekę lietuvišką“ šiemet nustebins net pačius išrankiausius

Nuo debatų aktualia tema, verslo inovacijų, skonio ar mados naujienų, iki pirmosios Lietuvoje šokolado meninių fotografijų ekspozicijos – visa tai laukia parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“. skaityti »

Kaip filologai galėtų padėti informatikams?

Lietuvių kalbos institute vyks tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija „Skaitmeniniai kalbos ištekliai, jų plėtros kryptys ir panaudos galimybės“, atversianti kalbos kelio į informacinių technologijų pasaulį problemas ir ateitį. skaityti »

„TEDxISM“ konferencijoje – netikėti klausimai apie ateitį

„Nesitikėk to, ko tikiesi“ – tokiu intriguojančiu šūkiu šiemet siekia suvilioti dalyvius idėjų konferencija „TEDxISM“. skaityti »