Kovo 19–21 d. Vilniaus universiteto Fizikos fakultete vyks tradicinė, 57 kartą organizuojama tarptautinė fizinių ir gamtos mokslų konferencija „Open Readings“ (liet. „Laisvieji skaitymai“). Du šimtai dalyvių iš Lietuvos ir užsienio universitetų bei mokslo institutų pristatys savo mokslinius darbus. Ši konferencija – pirmas ir stiprus žingsnis ketinantiems lipti mokslinės karjeros laiptais. Konferencijos organizatoriai – VU Fizikos fakulteto Studentų mokslinė draugija, kuri, be mokslinio darbo kokybės, stengiasi skatinti studentus ugdyti ir mokslinių darbų pristatymų kultūrą, numatydama apdovanojimus geriausių pranešimų autoriams. Tai studentų konferencija, tačiau planuojamos ir kviestinių lektorių, jau patyrusių mokslo pasaulio atstovų, paskaitos.

Konferenciją atidarys vienos iš sėkmingiausių Lietuvos lazerių kompanijos UAB „Šviesos konversija“ mokslo direktoriaus dr. Romualdo Danieliaus paskaita, o vėliau dr. Markus W. Sigristas iš ETH Ciuricho aukštosios mokyklos (Šveicarija) skaitys pranešimą apie lazerių pagrindu gaminamus cheminius jutiklius bei įvairius jų pritaikymo būdus. Fizikos fakulteto absolventai broliai Kristijonas ir Augustinas Vizbarai papasakos apie savo mokslinės karjeros vingius ir prieš kiek daugiau nei metus įkurtą kompaniją UAB „Brolis Semiconductors“. Prof. Davidas L. Andrewsas iš Rytų Anglijos universiteto (Noridžas, Jungtinė Karalystė) pristatys dirbtinių šviesos energijos surinkimo struktūrų tyrimus bei jų perspektyvas, o VU dėstytojas dr. Thomas Gajdosikas pasakos apie praėjusių metų Nobelio premiją pelniusius Higso bozono tyrinėjimus, jų reikšmę bendrame visatos suvokimo kontekste.

Šviesos diena

Pirmąją dieną vyksiančios sesijos skiriamos Lietuvoje ypač sėkmingai plėtojamam lazerių mokslui ir optinėms technologijoms, taip pat su jais glaudžiai susijusiems spektroskopijos mokslams, kurie, naudodamiesi išskirtinėmis lazerinės šviesos savybėmis ir galėdami jas tiksliai kontroliuoti, tiria šviesos sąveiką su medžiagomis. Spektroskopiniai metodai yra pagrindinės mokslininkų akys, leidžiančios sužinoti aplinkinio pasaulio parametrus. Kiekviena medžiaga tarytum veidrodis atspindi dalį į ją krintančios šviesos, o dalį – sugeria į save. Tiksliai žinant, kokia šviesa krito ir kokia jos dalis buvo atspindėta, galima nustatyti medžiagas, cheminius junginius, jų struktūras tiriamame objekte. Viskas nėra taip paprasta, nes reikia atsižvelgti į pačius mažiausius bandinio būsenos pokyčius, tačiau turint detalius spektrų katalogus galima nustatyti tolimiausių žvaigždžių cheminę sudėtį arba nesukeliant pavojaus tyrinėti biologinius objektus, pavyzdžiui, vėžio ląsteles ar įvairius mikroorganizmus.

Medžiagų mokslo diena

Puslaidininkių fizika ir medžiagų mokslas yra varomoji žmonijos pažangos jėga jau daugiau nei pusę amžiaus. Visi elektroniniai įrenginiai – tiek didžiulis superkompiuteris, tiek mobilusis telefonas, jame esanti fotokamera, įvairūs davikliai ar jutikliai – įmanomi tik dėl medžiagų moksle padarytų atradimų. Šio mokslo esmė – išsiaiškinti, kaip reikia surikiuoti atomus į tam tikras struktūras, kurios atliktų norimą funkciją. Pavyzdžiui, silicio oksidas, arba smėlis, kurio pilna dykumose, karjeruose ar netgi jūsų drabužiuose, kai grįžtate iš paplūdimio, tinkamai išgrynintas, perlydytas ir keliais lygmenimis sudėliotas į sudėtingas struktūras virsta mikroprocesoriumi, skaičiuojančiu, kokią raidę kurioje ekrano vietoje reikėtų padėti, kad galėtumėte perskaityti šį tekstą. Dar vienas puikus pavyzdys – anglis. Tai ne tik medžiaga, kurios degimo kvapą užuodžiame šaltą žiemą, kartu tai ir pieštukas, kuriuo paišote ant popieriaus lapo, arba mylimosios ranką puošiantis deimantas, arba labai tvirtas, tačiau lengvas anglies pluoštas, iš kurio gaminami naujų ir saugių automobilių kėbulai, kompiuterių ar mobiliųjų telefonų korpusai. Visa tai yra ta pati anglis, kurios atomai buvo tinkamai išrikiuoti, galbūt įterpiant vieną ar kitą pašalinės medžiagos atomą, padedantį palaikyti stabilias struktūras.

Tarpdisciplininė diena

Kiekviena mokslo sritis savo teorijas ir metodus formuoja savaip, tačiau dažnai skirtingos mokslo šakos tarpusavyje labai susijusios – nagrinėja tuos pačius dalykus, tačiau vadina kitais vardais. Sujungus šiuos kelis skirtingus požiūrius gimsta nauji sprendimai, kurių plėtojant mokslą viena kryptimi galima ir nesulaukti. Pavyzdžiui, matematikas Claude’as Shannonas, keliems mėnesiams prisijungęs prie biologinių tyrimų, matematiškai aprašė genetinio paveldimumo mechanizmą ir padėjo pagrindą genetiniams skaičiavimo algoritmams. Šie algoritmai tinka ne tik biologijai, jie naudojami ir toje pačioje matematikoje ar fizikoje, kai reikia optimizuoti visiškai nežinomus parametrus. Tad trečioji konferencijos diena skiriama skirtingų mokslo šakų tarpusavio integracijai. Nors fizika istoriškai laikoma negyvosios gamtos mokslu, biofizikai dirba būtent ties riba tarp negyvosios gamtos procesų ir biologinių organizmų. Astrofizikiniai tyrimai naudojasi visų išvardytų mokslų rezultatais tiek įsivaizduojant arba modeliuojant dangaus kūnų judėjimą, tiek juos stebint teleskopais, tiek siunčiant zondus Marso, Jupiterio ir kitų planetų tyrinėjimui. Visus tyrimus į vieną visumą jungia teorinė fizika, kurianti modelius vienintele žinoma gamtos kalba – matematika.

Tris dienas VU Fizikos fakultete vyksianti konferencija yra atviras universiteto renginys, skiriamas ne tik bendruomenei, bet ir plačiajai visuomenei.

Daugiau informacijos: www.openreadings.eu. Skatinkime mokslą kartu!