VU Kauno humanitarinio fakulteto Filosofijos ir kultūros studijų katedros docentės dr. Raminta Pučėtaitė ir dr. Aurelija Novelskaitė 2014 m. spalio 9–11 d. dalyvavo Lisabonoje vykusioje Europos verslo etikos tinklo (European Business Ethics Network – EBEN) konferencijoje „Etika krizės metu“.

Čia mokslininkės pristatė visuotinės dotacijos projekto „Organizacijos etikos poveikis organizacijos novatoriškumo transformavimui(si) į darnias inovacijas“ rezultatus. Jie gauti atlikus organizacijų apklausą Lietuvoje. Tyrimo metu buvo siekiama įvertinti etiškos organizacijos kultūros ir lyderio bei sekėjų santykių kokybės poveikį organizacijos novatoriškumui.

Kinijos, Lietuvos ir Suomijos viešojo sektoriaus organizacijose surinktų duomenų lyginamosios analizės rezultatus pirmąją konferencijos dieną pristatė projekto vadovė doc. dr. R. Pučėtaitė. Šis pranešimas – tai tarptautinio bendradarbiavimo su Juveskiulės universiteto Verslo ir ekonomikos mokyklos (Suomija) tyrėjomis profesore Anna-Maija Lämsä ir doktorantėmis Dan Nie bei Elina Riivari rezultatas. Pranešime mokslininkės atkreipė dėmesį į tai, kad lyderio gebėjimas teikti grįžtamąjį ryšį ir sekėjų įsitikinimas, kad lyderis juos parems sunkiu metu, yra svarbūs lyderystės santykių aspektai, neatsižvelgiant į sociokultūrinio konteksto ypatumus.

Šie aspektai lemia, ar organizacijos darbuotojai atskleis savo žinias ir gebėjimus, reikalingus geresniam klientų aptarnavimui ar problemų sprendimui. Nepaisant šio panašumo, Lietuvoje ir Suomijoje veikiančiose organizacijose lyderystės santykiai daro didžiausią poveikį darbuotojų elgesio novatoriškumui, tuo tarpu Kinijoje – rinkos novatoriškumui. Iš dalies šis rezultatas buvo netikėtas, nes viešojo sektoriaus organizacijos, atliekančios reguliacines funkcijas, nėra arba yra labai mažai orientuotos į rinkos santykius. Iš Kinijos kilusi doktorantė D. Nie šį rezultatą aiškino tuo, kad duomenys Kinijoje rinkti tokiu metu, kai viešajame diskurse buvo labai akcentuojama nacionalinio lyderio išsakyta orientacijos į rinką idėja. Todėl tikėtina, kad bent požiūrių lygmeniu viešojo sektoriaus organizacijų darbuotojus šis diskursas galėjo smarkiai paveikti.

Antrajame pranešime doc. dr. R. Pučėtaitė ir doc. dr. A. Novelskaitė pristatė etiškos organizacijos kultūros poveikio organizacijos novatoriškumui Lietuvos viešojo ir privataus sektoriaus organizacijose analizės rezultatus. Netikėtai pačioms mokslininkėms, aiškumas kaip vertybė, kuri yra viena iš 8 etiškos organizacijos kultūros modelio sudedamųjų dalių, pasirodė reikšminga tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus organizacijoms. Jos statistinė reikšmė ypač išaugo informacinių technologijų sektoriaus organizacijose. Šie rezultatai uždavė naujus klausimus mokslininkėms – kaip griežtai tirtos organizacijos apibrėžia elgesio taisykles ir etines normas. Į šiuos ir kitus klausimus tyrėjų grupė sieks atsakyti kokybinio tyrimo metu.

Konferencija suteikė galimybę viešinti tyrimų rezultatus, diskutuoti apie juos su kitų šalių mokslininkais. VU KHF tyrėjos džiaugėsi galėjusios sutikti jau pažįstamus savo srities kolegas, aptarti galimas naujas veiklas, tikėtinus dėstytojų mainus, inicijuoti naujus tyrimų ir studijų projektus. Mokslininkes, be dalyvavimo konferencijoje, maloniai nuteikė ir vasaros pabaigos šiluma žemyno pakraštyje, kavos aromatas, vietinių žmonių paslaugumas ir muzikalumas, Lisabonos panorama.