Europarlamentas balsavo prieš antipiratinį susitarimą ACTA (The Anti-Counterfeiting Trade Agreement).

Prieš susitarimo pasirašymą balsavo 478 deputatai, už jo priėmimą – 39, 146 susilaikė.

ACTA leistų muitinės pareigūnams tikrinti kertančiųjų sieną kompiuterius, taip pat įpareigotų interneto paslaugų teikėjus pranešti apie vartotojų pažeidžiamas autorių teises. ACTA kritikai mano, kad susitarimas varžo piliečių žodžio laisvės ir asmeninių duomenų konfidencialumo teises.

Prieš priimdami sprendimą Europos Parlamento nariai išklausė penkių Parlamento komitetų nuomonę įvairiais siūlomo sudaryti susitarimo aspektais – teisės požiūriu, piliečių laisvių, pramonės, vystymosi bei tarptautinės prekybos. Visi minėti komitetai rekomendavo atmesti siūlymą Europos Sąjungai prisijungti prie ACTA.

Pagrindinis EP pranešėjas šiuo klausimu Socialistų ir demokratų frakcijos narys Deivydas Martinas įsitikinęs, kad teisės aktai, dėl kurių deramasi ir kurių įsigaliojimo siekiama slaptai, yra blogi teisės aktai. Be to, pranešėjo manymu, atėjus laikui balsuoti, ką pasirinkti – komercinius interesus ar pilietines laisves – Parlamentas visada stos pilietinių laisvių pusėn.

Pranešėjas D. Martinas taip pat pabrėžė, kad Parlamentas pritaria tam, kad Europos Sąjungoje intelektinės nuosavybės teisės turi būti ginamos. Tačiau ACTA nėra tam tinkama priemonė. Be to, anot pranešėjo, jei Komisija būtų tinkamai įtraukusi Parlamentą į derybų procesą nuo pat pradžios ir atsižvelgusi į Parlamento raginimą turėti dvi atskiras sutartis – vieną dėl fizinių prekių, kitą dėl virtualių, pirmajai šiandien būtų buvę galima pritarti.

Visuomenė šiuo klausimu buvo itin aktyvi visą ACTA svarstymo Parlamente pusmetį – vien per pastarąją savaitę sulaukta per tūkstantį laiškų, prašančių nepritarti susitarimo sudarymui. Turbūt galima drąsiai sakyti, kad tokios visuomenės reakcijos dar nebuvo sulaukęs nė vienas Parlamente nagrinėjamas klausimas.

Susitarimą pasirašė daugelis šalių, tarp jų – Australija, Kanada, JAV ir Japonija.