„Kaspersky Lab“ demaskavo naują kibernetinio šnipinėjimo tinklą „NetTraveler“

Publikuota: 2013 m. birželio 10 d. pirmadienis

„Kaspersky Lab“ paskelbė apie kibernetinio tinklo „NetTraveler“, palietusio per 350 kompiuterinių sistemų 40-yje pasaulio šalių, demaskavimą. Buvo atakuojamos valstybinės ir privačios struktūros, tarp jų ir valstybinės institucijos, ambasados, mokslo ir tyrimo centrai, karinės organizacijos, naftos ir dujų bendrovės, taip pat politiniai aktyvistai. Rusija per operaciją „NetTreveler“ atsidūrė labiausiai nukentėjusių šalių sąraše ir užėmė antrąją vietą tarp daugiausia žalos patyrusių šalių.

Remiantis „Kaspersky Lab“ ekspertų atlikto tyrimo rezultatu, šnipinėjimo kampanija prasidėjo dar 2004 m., tačiau aukščiausią tašką pasiekė nuo 2010 iki 2013 m. Pastaruoju metu atakuojamųjų interesų srityje buvo tokios pramonės kaip kosminės erdvės plėtra, nanotechnologijos, energetika, taip pat ir branduolinė, medicina bei telekomunikacijos.

Kompiuteriai aukos buvo užkrečiami netikrais laiškais su kenkėjiškais priedais, taikančiais į silpnąsias „Microsoft Office“ vietas (CVE-2012-0158 ir CVE-2010-3333). Nors bendrovė „Microsoft“ jau išleido daugybę atnaujinimų, silpnosios vietos vis dar dažnai atakuojamos. Priedų pavadinimai aiškiai rodo tikslinį operacijos būdą: užpuolikai kiekvieną kartą siųsdami dokumentą į kitą organizaciją jo pavadinimą taip adaptuoja, kad priverstų gavėją atidaryti failą.

„Kaspersky Lab“ ekspertai tyrimo metu gavo prieigos žurnalus iš kelių „NetTraveler“ komandinių kontrolinių serverių, per kuriuos buvo vykdomas papildomų kenkėjiškų programų diegimas į užkrečiamas mašinas ir buvo kraunami pavogti duomenys. Remiantis „Kaspersky Lab“ specialistų skaičiavimais, pavogtų duomenų apimtis visuose „NetTraveler“ serveriuose sudarė daugiau nei 22 GB. Tarp jų dažniausiai aptinkami sisteminių failų sąrašai, klavišų paspaudimų įrašai ir įvairūs dokumentų tipai: PDF, Excel, Word. Be to, tarp „NetTraveler“ instrumentų buvo aptikta slapta programa, galinti vogti ir kitus konfidencialios informacijos tipus, pavyzdžiui, priedų konfigūracijų aprašymus ir automatizuoto projektavimo sistemos failus.

„NetTraveler“ operacijos aukų aptikta 40 pasaulio šalių, įskaitant Lietuvą, JAV, Kanadą, Didžiąją Britaniją, Čilę, Maroką, Graikiją, Belgiją, Austriją, Ukrainą, Rusiją, Baltarusiją, Australiją, Japoniją, Kiniją (ir jos autonominę teritoriją Honkongą), Mongoliją, Iraną, Turkiją, Indiją, Pakistaną, Pietų Korėją, Tailandą, Katarą, Kazachiją, Jordaniją ir kitas.

Lyginant duomenis, gautus iš „NetTraveler“ komandinių kontrolinių serverių ir debesų tinklo „Kaspersky Security Network” (KSN), „Kaspersky Lab“ ekspertai nustatė labiausiai nukentėjusių šalių dešimtuką. Mažėjančia tvarka šis sąrašas atrodo taip: Mongolija, Rusija, Indija, Kazachija, Kirgizija, Kinija, Tadžikija, Pietų Korėja, Ispanija ir Vokietija.

Be to, „Kaspersky Lab“ analitikai išsiaiškino, kad šešios „NetTraveler“ operacijos aukos anksčiau nukentėjo nuo dar vienos kibernetinio šnipinėjimo kampanijos „Raudonasis spalis“, apie kurią „Kaspersky Lab“ pranešė 2013 m. sausį. Ir nors tiesioginių ryšių tarp „NetTraveler“ ir „Raudonojo spalio“ organizatorių nebuvo aptikta, faktas, kad tie patys vartotojai tampa kibernetinių šnipų aukomis, liudija, jog šių vartotojų turimi duomenys yra labai vertingi užpuolikams.

„Laiko tarpsnis tarp vieno ar kito kibernetinio šnipinėjimo tinklo demaskavimo vis mažėja. Be to, analizuodami matome, kad skirtingos kampanijos anksčiau ar vėliau susikerta: arba taiko panašius atakoms skirtus instrumentus, arba renkasi tas pačias aukas kaip „NetTraveler“ ir „Raudonojo spalio“ atveju. Visi šie faktai liudija, kad kibernetinis šnipinėjimas tampa vis masiškesnis ir jo mastas tik didės“, – teigia Vitalijus Kamliuk, „Kaspersky Lab“ vyriausiasis antivirusų ekspertas.

 

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

„No More Ransom“ iniciatyva: daugiau nei 28 000 iššifruotų įrenginių

Prieš metus, 2016 m. liepos 25 d., Nyderlandų nacionalinė policija, Europolas, „McAfee“ ir „Kaspersky Lab“ pradėjo iniciatyvą „No More Ransom initiative“. skaityti »

Naujas pavojingas bankinis „Trojos“ virusas pasirengęs pulti

„Kaspersky Lab“ ekspertai aptiko „NukeBot“ – naują kenkėjišką programą, kuri skirta vogti internetinės bankininkystės klientų duomenis. skaityti »

Dėmesio: plinta apgaulingos SMS žinutės

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba informuoja, kad šiuo metu Lietuvoje plinta SMS pranešimai, kuriais piktavaliai siekia išgauti prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis. skaityti »

Darbuotojų identifikacijai po oda įsiuvami lustai

Dvi įmonės jau eksperimentuoja savo darbuotojams po oda įsiūdamos mikroschemas. skaityti »

Ar pildosi 2017 m. saugumo prognozės?

Panašu, kad ekspertai nesuklydo prognozuodami išpirkos reikalaujančių kenkėjų gausą ir kitas saugumo grėsmes šiems metams. skaityti »

„Kaspersky Lab“ švenčia 20 metų jubiliejų

1989 m. jaunas programinės įrangos inžinierius nustatė, kad jo kompiuterį užpuolė nežinomas „Cascade“ virusas. Tas inžinierius – tai Eugenijus Kaspersky. skaityti »

„Mastercard“ investuoja į dirbtinio intelekto technologijas

„Mastercard“ įsigijo dirbtinio intelekto technologijas kuriančią įmonę „Brighterion“. skaityti »

Kibernetinio saugumo taryboje aptartas Nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos rengimas

Liepos 12 d. įvyko jau penktasis nuo 2015 m. egzistuojančios Kibernetinio saugumo tarybos, vadovaujamos Tarybos pirmininko – Krašto apsaugos viceministro Edvino Kerzos – posėdis. skaityti »

Socialiniai tinklai darbe – kaip užtikrinti įmonės saugumą?

Remiantis „Cisco“ ataskaita, masinę auditoriją sutraukiantys internetiniai puslapiai, taip pat ir socialiniai tinklai, kelia ženklią grėsmę verslo duomenų saugumui. skaityti »

Interneto bankininkystės saugumo incidentai bankams kainuoja 1,8 mln. JAV dolerių

61 proc. kibernetinio saugumo incidentų, susijusių su internetine bankininkyste, puolamoms institucijoms pridaro papildomų išlaidų, įskaitant duomenų, prekių ženklo ar įmonės reputacijos praradimą, konfidencialios informacijos nutekėjimą ir t. t. skaityti »