Kodėl lietuviai piratauja?

Publikuota: 2015 m. balandžio 21 d. antradienis

Tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad nelegaliais būdais įvairią intelektinę  nuosavybę (IN) naudoja net 60 proc. apklaustųjų. Panašus skaičius žmonių mano, kad retkarčiais nelegaliai atsisiunčiamas filmas ar muzikos kūrinys niekam nepadaro žalos, tačiau ekspertų skaičiavimais, vien 2013 metais Lietuvos IN kūrėjai dėl nelegalios veiklos prarado 34 mln. eurų.

„Baltic Software Alliance“ (BSA) duomenimis, Rytų Europa, taip pat ir Lietuva, nuolat įvardijama kaip viena iš piratavimo lyderių pasaulyje, tad nenuostabu, kad mūsų šalyje ši problema itin aktuali. Dalis dėl piratavimo prarastos sumos, žinoma, priklauso muzikos ir kino industrijai: atlikėjai ir autoriai priversti ieškoti įvairių būdų kaip užsidirbti iš savo kūrybos, nes klasikinis laikmenų pardavimas sumenkęs, o skaitmeniniai kūrinių pardavimai nei iš tolo nekompensuoja patiriamų praradimų. Ekonomistų paskaičiavimai rodo, kad intelektinė nuosavybė Lietuvoje sukuria 5,4 proc. BVP, o jos produktų eksportas sudaro net 6 proc. – tai beveik dvigubai daugiau nei pieno produktų eksportas.

Dėl mažėjančių pajamų kūrėjai ir intelektinės nuosavybės teisių turėtojai turi ieškoti kitų būdų, kaip uždirbti iš savo produkcijos, o tai dažniausiai jų intelektinius kūrinius pabrangina. Lietuvoje kol kas neveikia pasaulinio lygio kino ir TV įrašų bibliotekos, o vietinis verslas nemato prasmės investuoti į skaitmeninio turinio platformas, kol jis yra laisvai pasiekiamas neteisėtais kanalais.

Apklausos duomenimis, atitinkamai net 11 ir 10 procentų apklaustųjų naudoja tik nelegaliu būdu įgytus filmus ir muzikos įrašus. Tačiau šie skaičiai yra labai sąlyginiai, nes žmonės nėra linkę atvirauti šia tema. Kita vertus, pastaruoju metu Lietuvoje sparčiai daugėja legalių muzikos transliavimo ir įsigijimo portalų: didžiausia pasaulio įrašų parduotuvė „iTunes“, populiariosios tiesioginio srauto paslaugos „Spotify“ bei „Deezer“, didžiausia lietuviškos muzikos biblioteka „Pakartot.lt“. Galimybių įsigyti muzikos įrašus ar teisėtai juos atkurti tikrai daugėja ir praktinio poreikio juos naudoti nelegaliai nebelieka. Labai iš lėto, bet visuomenės sąmoningumas didėja, o intelektiniai kūriniai imami traktuoti kaip bet kuris kitas produktas ar paslauga.“

Specialisto žodžius atkartoja ir 23 proc. „Spinter tyrimai“ apklausos respondentų, kurie teigia nelegalias kopijas iškeičiantys į legalių svetainių sukauptą turinį. Būtent alternatyvų turėjimas pirmiausiai leistų sumažinti neteisėto įrašų atkūrimo mastą: 34 proc. apklaustųjų pagrindine priežastimi įvardija didelį nelegalių IN gaminių prieinamumą, 30 proc. nurodė, kad tai – būdas sutaupyti pinigų, 24 proc. teigia nerandantys patogių būdų naudoti legaliai.

Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija 2000 m. pradėjo švęsti pasaulinę IN dieną, šiemet balandžio 26 d. ją minės ir Lietuva. Speciali 2015 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės dienos tema – „Susivienykime vardan muzikos“ (angl. „Get Up, Stand Up for Music).

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Rastas būdas iššifruoti vienu pavojingiausių „Trojos“ virusų užkrėstus failus

„Kaspersky Lab“ išleido atnaujintą nemokamą paslaugą „RannohDecryptor“ kovoti su naujausio šifruotojo „CryptXXX“ – vieno plačiausiai paplitusių ir pavojingiausių šio tipo virusų – versijomis. skaityti »

„Danske Bank“ ragina gyventojus saugoti savo duomenis

Suaktyvėjus piktavalių asmenų bandymams išvilioti iš bankų klientų konfidencialią informaciją, susijusią su sąskaitomis, prisijungimo kodais, mokėjimo kortelėmis ir slaptažodžiais, „Danske Bank“ ragina gyventojus išlikti budrius ir šių duomenų niekam neatskleisti. skaityti »

Apsaugos sistemų rinka augs 4,6 proc. kasmet

Tyrimų bendrovės „IHS Markit“ duomenimis, 2015 m. duomenų apsaugos sistemų rinkos apimtis sudarė 60,3 mlrd. JAV dolerio. skaityti »

Saugumo prognozės 2017-iesiems

„Kaspersky Lab“ ekspertų nuomone, 2017 m. svarbiausi bus duomenų ir naudotojų asmeninio gyvenimo konfidencialumo išsaugojimo klausimai, taip pat saugumo lygio užtikrinimas naudojant virtualias valiutas. skaityti »

„Cisco Systems Inc.“ kuria savisaugos nuo kibernetinių atakų sistemą

„Cisco Systems Inc.“ kuria išmaniąją savisaugos sistemą, veikiančią dirbtinio intelekto pagrindu, kuri padėtų aptikti kenksmingą programinę įrangą. skaityti »

2016 m. grėsmių apžvalga: serveriai parduoti, globalūs kompiuterių zombių tinklai ir dėmesys mobiliesiems įrenginiams

2016 m. didžiausios pasaulio kibernetinės grėsmės buvo susijusios su pinigais, informacija ir noru žlugdyti. skaityti »

Kova su išpirkos reikalaujančiais virusais įgauna pagreitį

Pasaulinė kova su išpirkos reikalaujančiais virusais įgauna pagreitį, ir dabar prie projekto „No More Ransom“ („Jokių išpirkų“) prisijungė jau daugiau nei 30 naujų partnerių iš viešojo ir privataus sektorių. skaityti »

Kaip saugiai pirkti dovanas internete

Nors prekybos atstovai tikina, kad kalėdinė el. prekyba neprilygsta parduotuvių šturmui Juodąjį penktadienį, ieškantys dovanų internete turi būti itin atidūs ir šiuo periodu. skaityti »

Tobulėja „Android“ išpirkos reikalaujantys kenkėjai

„Android“ naudotojai atakuojami įvairių tipų naudos ieškančių kenksmingų programų, dažniausiai tarp jų pasitaiko vadinamieji „policijos kenkėjai“, bandantys įbauginti aukas sumokėti baudas, esą jų įrenginiuose buvo aptiktas nelegalus turinys. skaityti »

Išpuoliai prieš verslą vykdomi kas 40 sekundžių

2016 m. išpirkos reikalaujančių virusų išpuolių prieš verslą padaugėjo tris kartus – nuo išpuolių kas 2 minutes sausį iki kas 40 sekundžių spalį. skaityti »