Kodėl lietuviai piratauja?

Publikuota: 2015 m. balandžio 21 d. antradienis

Tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad nelegaliais būdais įvairią intelektinę  nuosavybę (IN) naudoja net 60 proc. apklaustųjų. Panašus skaičius žmonių mano, kad retkarčiais nelegaliai atsisiunčiamas filmas ar muzikos kūrinys niekam nepadaro žalos, tačiau ekspertų skaičiavimais, vien 2013 metais Lietuvos IN kūrėjai dėl nelegalios veiklos prarado 34 mln. eurų.

„Baltic Software Alliance“ (BSA) duomenimis, Rytų Europa, taip pat ir Lietuva, nuolat įvardijama kaip viena iš piratavimo lyderių pasaulyje, tad nenuostabu, kad mūsų šalyje ši problema itin aktuali. Dalis dėl piratavimo prarastos sumos, žinoma, priklauso muzikos ir kino industrijai: atlikėjai ir autoriai priversti ieškoti įvairių būdų kaip užsidirbti iš savo kūrybos, nes klasikinis laikmenų pardavimas sumenkęs, o skaitmeniniai kūrinių pardavimai nei iš tolo nekompensuoja patiriamų praradimų. Ekonomistų paskaičiavimai rodo, kad intelektinė nuosavybė Lietuvoje sukuria 5,4 proc. BVP, o jos produktų eksportas sudaro net 6 proc. – tai beveik dvigubai daugiau nei pieno produktų eksportas.

Dėl mažėjančių pajamų kūrėjai ir intelektinės nuosavybės teisių turėtojai turi ieškoti kitų būdų, kaip uždirbti iš savo produkcijos, o tai dažniausiai jų intelektinius kūrinius pabrangina. Lietuvoje kol kas neveikia pasaulinio lygio kino ir TV įrašų bibliotekos, o vietinis verslas nemato prasmės investuoti į skaitmeninio turinio platformas, kol jis yra laisvai pasiekiamas neteisėtais kanalais.

Apklausos duomenimis, atitinkamai net 11 ir 10 procentų apklaustųjų naudoja tik nelegaliu būdu įgytus filmus ir muzikos įrašus. Tačiau šie skaičiai yra labai sąlyginiai, nes žmonės nėra linkę atvirauti šia tema. Kita vertus, pastaruoju metu Lietuvoje sparčiai daugėja legalių muzikos transliavimo ir įsigijimo portalų: didžiausia pasaulio įrašų parduotuvė „iTunes“, populiariosios tiesioginio srauto paslaugos „Spotify“ bei „Deezer“, didžiausia lietuviškos muzikos biblioteka „Pakartot.lt“. Galimybių įsigyti muzikos įrašus ar teisėtai juos atkurti tikrai daugėja ir praktinio poreikio juos naudoti nelegaliai nebelieka. Labai iš lėto, bet visuomenės sąmoningumas didėja, o intelektiniai kūriniai imami traktuoti kaip bet kuris kitas produktas ar paslauga.“

Specialisto žodžius atkartoja ir 23 proc. „Spinter tyrimai“ apklausos respondentų, kurie teigia nelegalias kopijas iškeičiantys į legalių svetainių sukauptą turinį. Būtent alternatyvų turėjimas pirmiausiai leistų sumažinti neteisėto įrašų atkūrimo mastą: 34 proc. apklaustųjų pagrindine priežastimi įvardija didelį nelegalių IN gaminių prieinamumą, 30 proc. nurodė, kad tai – būdas sutaupyti pinigų, 24 proc. teigia nerandantys patogių būdų naudoti legaliai.

Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija 2000 m. pradėjo švęsti pasaulinę IN dieną, šiemet balandžio 26 d. ją minės ir Lietuva. Speciali 2015 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės dienos tema – „Susivienykime vardan muzikos“ (angl. „Get Up, Stand Up for Music).

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

IT saugumas – daugelio įmonių prioritetas

Analitikų kompanijos „IDC“ duomenimis, 2015 m. kompanija „Dell“ tapo didžiausia pasaulyje nulinių arba kitaip vadinamų plonų klientų (angl. zero / thin clients) ir kompiuterių su operacine sistema „ThinOS“ gamintoja. skaityti »

3 patarimai, padėsiantys apsaugoti kompiuterį nuo virusų

Maždaug 30 proc. naudotojų kompiuterių yra užkrėsti įvairiomis kenkėjiškomis programomis, kuriose yra virusų. skaityti »

„Facebook“ ir „Twitter“ bendradarbiauja su policija

Socialinių tinklų „Facebook“ ir „Twitter“ atstovai suteikė Brazilijos policijai informaciją apie įtartinus asmenis ir galimus teroro aktus vasaros olimpinių žaidynių Rio de Žaneire metu. skaityti »

Tyrimas atskleidė tėvų taikomus būdus vaikams internete apsaugoti

„Kaspersky Lab“ tyrimas atskleidė, kaip šiuolaikiniai tėčiai prižiūri savo vaikus tiek realiame pasaulyje, tiek virtualiame. skaityti »

Atidarytas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras Vilniuje

Liepos 12 d. Vilniuje oficialiai atidarytas Nacionalinio kibernetinio saugumo centras, kuris siekia užtikrinti centralizuotą kibernetinės erdvės apsaugą nacionaliniu mastu. skaityti »

Viskas, ką reikia žinoti apie pinigų saugumą bankomatuose

Nors bankomatai Lietuvoje veikia jau daugiau nei du dešimtmečius, dalis gyventojų vis dar gana nepatikliai žiūri į šiuos grynuosius pinigus išmokančius aparatus. Specialistai užtikrina: bankomatų saugumui skiriamas didelis dėmesys, tad jų patikimumu abejoti nėra pagrindo. skaityti »

Namų stebėjimas rūpi vis daugiau žmonių

Agentūros „Essence Group and Strategy Analytics“ tyrimai rodo, kad JAV ir Europoje žmonės išmaniųjų namų sąvoką suvokia saugių namų prasme. skaityti »

19 proc. Lietuvos naudotojų slepia savo kompiuterius, kad išsaugotų svarbius duomenis

Norėdami virtualiame pasaulyje nuo smalsių akių apsaugoti savo privatumą ir asmens duomenis, paranojiški naudotojai griebiasi įvairių metodų, netgi slepia savo kompiuterius. skaityti »

Kaip užtikrinti nuotolinių darbo vietų ir darbuotojų naudojamų duomenų saugumą?

Kompanija „Dell“ atnaujino operacinę sistemą „SonicWALL SMA“, kuri leidžia nuotoliniu būdu dirbantiems žmonėms, naudojantiems išmaniuosius telefonus, planšetes ar nešiojamus kompiuterius, saugiai prisijungti prie kritiškai svarbių darbo programų, duomenų ar išteklių. skaityti »

Mobilieji atsiskaitymai bus saugesni naudojant biometriją

Bendrovės „Lux Research“ ataskaitoje skelbiama, kad į mobiliųjų atsiskaitymų sistemas turi būti diegiamos biometrinės identifikacijos technologijos, kad vartotojams mokėjimus būtų atlikti paprasčiau ir saugiau. skaityti »