Kodėl lietuviai piratauja?

Publikuota: 2015 m. balandžio 21 d. antradienis

Tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad nelegaliais būdais įvairią intelektinę  nuosavybę (IN) naudoja net 60 proc. apklaustųjų. Panašus skaičius žmonių mano, kad retkarčiais nelegaliai atsisiunčiamas filmas ar muzikos kūrinys niekam nepadaro žalos, tačiau ekspertų skaičiavimais, vien 2013 metais Lietuvos IN kūrėjai dėl nelegalios veiklos prarado 34 mln. eurų.

„Baltic Software Alliance“ (BSA) duomenimis, Rytų Europa, taip pat ir Lietuva, nuolat įvardijama kaip viena iš piratavimo lyderių pasaulyje, tad nenuostabu, kad mūsų šalyje ši problema itin aktuali. Dalis dėl piratavimo prarastos sumos, žinoma, priklauso muzikos ir kino industrijai: atlikėjai ir autoriai priversti ieškoti įvairių būdų kaip užsidirbti iš savo kūrybos, nes klasikinis laikmenų pardavimas sumenkęs, o skaitmeniniai kūrinių pardavimai nei iš tolo nekompensuoja patiriamų praradimų. Ekonomistų paskaičiavimai rodo, kad intelektinė nuosavybė Lietuvoje sukuria 5,4 proc. BVP, o jos produktų eksportas sudaro net 6 proc. – tai beveik dvigubai daugiau nei pieno produktų eksportas.

Dėl mažėjančių pajamų kūrėjai ir intelektinės nuosavybės teisių turėtojai turi ieškoti kitų būdų, kaip uždirbti iš savo produkcijos, o tai dažniausiai jų intelektinius kūrinius pabrangina. Lietuvoje kol kas neveikia pasaulinio lygio kino ir TV įrašų bibliotekos, o vietinis verslas nemato prasmės investuoti į skaitmeninio turinio platformas, kol jis yra laisvai pasiekiamas neteisėtais kanalais.

Apklausos duomenimis, atitinkamai net 11 ir 10 procentų apklaustųjų naudoja tik nelegaliu būdu įgytus filmus ir muzikos įrašus. Tačiau šie skaičiai yra labai sąlyginiai, nes žmonės nėra linkę atvirauti šia tema. Kita vertus, pastaruoju metu Lietuvoje sparčiai daugėja legalių muzikos transliavimo ir įsigijimo portalų: didžiausia pasaulio įrašų parduotuvė „iTunes“, populiariosios tiesioginio srauto paslaugos „Spotify“ bei „Deezer“, didžiausia lietuviškos muzikos biblioteka „Pakartot.lt“. Galimybių įsigyti muzikos įrašus ar teisėtai juos atkurti tikrai daugėja ir praktinio poreikio juos naudoti nelegaliai nebelieka. Labai iš lėto, bet visuomenės sąmoningumas didėja, o intelektiniai kūriniai imami traktuoti kaip bet kuris kitas produktas ar paslauga.“

Specialisto žodžius atkartoja ir 23 proc. „Spinter tyrimai“ apklausos respondentų, kurie teigia nelegalias kopijas iškeičiantys į legalių svetainių sukauptą turinį. Būtent alternatyvų turėjimas pirmiausiai leistų sumažinti neteisėto įrašų atkūrimo mastą: 34 proc. apklaustųjų pagrindine priežastimi įvardija didelį nelegalių IN gaminių prieinamumą, 30 proc. nurodė, kad tai – būdas sutaupyti pinigų, 24 proc. teigia nerandantys patogių būdų naudoti legaliai.

Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija 2000 m. pradėjo švęsti pasaulinę IN dieną, šiemet balandžio 26 d. ją minės ir Lietuva. Speciali 2015 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės dienos tema – „Susivienykime vardan muzikos“ (angl. „Get Up, Stand Up for Music).

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kaip saugiai apsipirkti internete: 6 taisyklės

Nors atrodo, kad prekę pirkėjai užsisako perskaitę jos aprašymą, pasirodo, kad nemaža dalis apie ją nusprendžia tik iš įdėtos nuotraukos ir dėl to apsigauna. skaityti »

„Gemalto“ įgyvendins Kolumbijos elektroninių pasų programą

Tarptautinė bendrovė „Gemalto“, bendradarbiaudama su saugios spaudos gamintoja „Thomas Greg and Sons“, kuria programinę įrangą Kolumbijos elektroninių pasų naudojimo programai. skaityti »

Patarimai „Euro 2016“ sirgaliams

Siekiant apsaugoti mobiliajame įrenginyje saugomus korporatyvinius duomenis, „Kaspersky Lab“ pataria sirgaliams stebėti, kad viešose vietose įrašant prisijungimo vardą ir slaptažodį jų nepamatytų sukčiai. skaityti »

Per dvejus metus žala dėl nelicencijuotos programinės įrangos naudojimo išaugo beveik tris kartus

Kaip rodo programinės įrangos kūrėjus vienijančio „BSA l The Software Alliance“ (BSA) atstovų duomenys, vien per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos teisėsaugos institucijos pradėjo 7 naujas bylas dėl nelicencijuotos BSA narių programinės įrangos naudojimo bendrovių veikloje. skaityti »

Kaip apsaugoti savo „LinkedIn“ paskyrą?

Gal pamenate, kad 2012 m. vasarą buvo įsilaužta į socialinį tinklą „LinkedIn“ ir pavogti naudotojų duomenys. Tikriausiai tomis karštomis dienomis nemažai „LinkedIn“ darbuotojų raudonavo ir prakaitavo, ir visai ne dėl saulės. skaityti »

Tyrimai atskleidžia ryšį tarp kibernetinių atakų ir nelicencijuotos programinės įrangos naudojimo

Kompiuterių vartotojai Lietuvoje naudoja nelicencijuotą programinę įrangą nerimą keliančiu mastu, nepaisant to, kad fiksuojamas akivaizdus ryšys tarp tokios programinės įrangos naudojimo ir kibernetinių atakų, rodo aljanso „BSA | The Software Alliance“ pasaulinės apklausos rezultatai. skaityti »

Lietuvos bankas perspėja dėl rizikingų siūlymų investuoti FOREX valiutų rinkose

Lietuvos bankas ragina gyventojus atsakingai vertinti pastaruoju metu internete pasipylusius pasiūlymus greitai ir lengvai uždirbti prekiaujant FOREX valiutų rinkose ir siūlo vengti licencijų neturinčių subjektų paslaugų, nes jomis naudojantis galima greitai prarasti investuotas lėšas. skaityti »

Seime vyko tarptautinė konferencija „Šiaurės ir Baltijos šalių bendra skaitmeninė erdvė“

Seime gegužės 18 d. įvyko tarptautinė konferencija „Šiaurės ir Baltijos šalių bendra skaitmeninė erdvė“. skaityti »

Nuo internetinių atakų kenčiančioms valstybinėms institucijoms rekomenduoja remtis debesų kompiuterijos technologijomis

Palyginus su 2012 metais, Lietuvos valstybinių institucijų tinklalapių saugumo situacija pagerėjo, tačiau dar nėra patenkinama ir Lietuva turėtų labiau remtis gerąja verslo ir užsienio institucijų praktika didinant saugumą – pasitelkti debesų kompiuteriją. skaityti »

Prisidengę VMI vardu sukčiai siuntinėja žinutės „Facebooke“

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad socialiniame tinkle „Facebook“ asmenys siunčia žinutes su raginimu atsisiųsti žinutėje pridėtą nuorodą ir surašyti trūkstamus duomenis. skaityti »