Kodėl lietuviai piratauja?

Publikuota: 2015 m. balandžio 21 d. antradienis

Tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad nelegaliais būdais įvairią intelektinę  nuosavybę (IN) naudoja net 60 proc. apklaustųjų. Panašus skaičius žmonių mano, kad retkarčiais nelegaliai atsisiunčiamas filmas ar muzikos kūrinys niekam nepadaro žalos, tačiau ekspertų skaičiavimais, vien 2013 metais Lietuvos IN kūrėjai dėl nelegalios veiklos prarado 34 mln. eurų.

„Baltic Software Alliance“ (BSA) duomenimis, Rytų Europa, taip pat ir Lietuva, nuolat įvardijama kaip viena iš piratavimo lyderių pasaulyje, tad nenuostabu, kad mūsų šalyje ši problema itin aktuali. Dalis dėl piratavimo prarastos sumos, žinoma, priklauso muzikos ir kino industrijai: atlikėjai ir autoriai priversti ieškoti įvairių būdų kaip užsidirbti iš savo kūrybos, nes klasikinis laikmenų pardavimas sumenkęs, o skaitmeniniai kūrinių pardavimai nei iš tolo nekompensuoja patiriamų praradimų. Ekonomistų paskaičiavimai rodo, kad intelektinė nuosavybė Lietuvoje sukuria 5,4 proc. BVP, o jos produktų eksportas sudaro net 6 proc. – tai beveik dvigubai daugiau nei pieno produktų eksportas.

Dėl mažėjančių pajamų kūrėjai ir intelektinės nuosavybės teisių turėtojai turi ieškoti kitų būdų, kaip uždirbti iš savo produkcijos, o tai dažniausiai jų intelektinius kūrinius pabrangina. Lietuvoje kol kas neveikia pasaulinio lygio kino ir TV įrašų bibliotekos, o vietinis verslas nemato prasmės investuoti į skaitmeninio turinio platformas, kol jis yra laisvai pasiekiamas neteisėtais kanalais.

Apklausos duomenimis, atitinkamai net 11 ir 10 procentų apklaustųjų naudoja tik nelegaliu būdu įgytus filmus ir muzikos įrašus. Tačiau šie skaičiai yra labai sąlyginiai, nes žmonės nėra linkę atvirauti šia tema. Kita vertus, pastaruoju metu Lietuvoje sparčiai daugėja legalių muzikos transliavimo ir įsigijimo portalų: didžiausia pasaulio įrašų parduotuvė „iTunes“, populiariosios tiesioginio srauto paslaugos „Spotify“ bei „Deezer“, didžiausia lietuviškos muzikos biblioteka „Pakartot.lt“. Galimybių įsigyti muzikos įrašus ar teisėtai juos atkurti tikrai daugėja ir praktinio poreikio juos naudoti nelegaliai nebelieka. Labai iš lėto, bet visuomenės sąmoningumas didėja, o intelektiniai kūriniai imami traktuoti kaip bet kuris kitas produktas ar paslauga.“

Specialisto žodžius atkartoja ir 23 proc. „Spinter tyrimai“ apklausos respondentų, kurie teigia nelegalias kopijas iškeičiantys į legalių svetainių sukauptą turinį. Būtent alternatyvų turėjimas pirmiausiai leistų sumažinti neteisėto įrašų atkūrimo mastą: 34 proc. apklaustųjų pagrindine priežastimi įvardija didelį nelegalių IN gaminių prieinamumą, 30 proc. nurodė, kad tai – būdas sutaupyti pinigų, 24 proc. teigia nerandantys patogių būdų naudoti legaliai.

Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija 2000 m. pradėjo švęsti pasaulinę IN dieną, šiemet balandžio 26 d. ją minės ir Lietuva. Speciali 2015 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės dienos tema – „Susivienykime vardan muzikos“ (angl. „Get Up, Stand Up for Music).

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Tarptautinėse kibernetinio saugumo pratybose susirėmė kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų specialistai

Balandžio 18–22 d. vienose didžiausių NATO kibernetinio saugumo pratybų „Locked Shields 2016“ (liet. „Suremti skydai“) dalyvauja ir Lietuvos krašto apsaugos sistemos informacinių technologijų ir kibernetinio saugumo specialistų komanda. skaityti »

JAV kibernetiniu saugumu rūpinsis „MasterCard“, „Microsoft“ ir „Uber“

JAV Baltieji rūmai paskelbė Kibernetinio saugumo sustiprinimo komisijos, įsteigtos dar vasario mėnesio pabaigoje, narius. skaityti »

Sukčiai ieško naujų būdų, kaip gauti prieigą prie „Facebook“ naudotojų duomenų

Sukčiai yra gerai perpratę žmonių silpnybes ir aktyviai išnaudoja smalsumą savo tikslais. skaityti »

Dalintis asmenine informacija rizikinga

Remiantis „Kaspersky Lab“ atlikto tyrimo duomenimis, žmonės vis dar rizikingai dalijasi asmenine informacija internete. skaityti »

Per 2016 m. I ketv. CERT-LT ištyrė 12 035 incidentus kibernetinėje erdvėje

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT) per 2016 m. I ketv. ištyrė 12 035 incidentus. skaityti »

IVPK priėmė sprendimą dėl Valstybės kontrolės ataskaitos „Kibernetinio saugumo aplinka Lietuvoje“

Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) priėmė sprendimą dėl Valstybės kontrolės ataskaitos Nr. VA-P-90-4-16 „Kibernetinio saugumo aplinka Lietuvoje“. skaityti »

Kinijoje įkurta Kibernetinio saugumo asociacija

Kinijoje įkurta pirmoji visuomeninė Kibernetinio saugumo asociacija sieks įdiegti saugumo standartus, atliks interneto saugumo tyrimus. skaityti »

Verslas nusisuka nuo bankų, kurie nesiima tinkamo IT saugumo

Remiantis „Kaspersky Lab“ apklausos rezultatais, daugiau nei du trečdaliai bendrovių mieliau renkasi banką, turintį nepriekaištingą saugumo reputaciją. skaityti »

Į kibernetinių sukčių pinkles moterys patenka dažniau nei vyrai

Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas parodė, kad moterų šansai susidurti su kibernetiniais sukčiais šešis kartus didesni nei vyrų. skaityti »

Naudotojai bijo sekimo internete, bet nesistengia apsaugoti savo privatumo

Remiantis „Kaspersky Lab“ viktorinos „Ar jūs turite pakankamai kibernetinių žinių?“ rezultatais, 41 proc. naudotojų jaučiasi nesaugiai, kai tinklalapiai seka jų buvimo vietą ir veiklą internete, tačiau nieko dėl to nedaro. skaityti »