Kodėl lietuviai piratauja?

Publikuota: 2015 m. balandžio 21 d. antradienis

Tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad nelegaliais būdais įvairią intelektinę  nuosavybę (IN) naudoja net 60 proc. apklaustųjų. Panašus skaičius žmonių mano, kad retkarčiais nelegaliai atsisiunčiamas filmas ar muzikos kūrinys niekam nepadaro žalos, tačiau ekspertų skaičiavimais, vien 2013 metais Lietuvos IN kūrėjai dėl nelegalios veiklos prarado 34 mln. eurų.

„Baltic Software Alliance“ (BSA) duomenimis, Rytų Europa, taip pat ir Lietuva, nuolat įvardijama kaip viena iš piratavimo lyderių pasaulyje, tad nenuostabu, kad mūsų šalyje ši problema itin aktuali. Dalis dėl piratavimo prarastos sumos, žinoma, priklauso muzikos ir kino industrijai: atlikėjai ir autoriai priversti ieškoti įvairių būdų kaip užsidirbti iš savo kūrybos, nes klasikinis laikmenų pardavimas sumenkęs, o skaitmeniniai kūrinių pardavimai nei iš tolo nekompensuoja patiriamų praradimų. Ekonomistų paskaičiavimai rodo, kad intelektinė nuosavybė Lietuvoje sukuria 5,4 proc. BVP, o jos produktų eksportas sudaro net 6 proc. – tai beveik dvigubai daugiau nei pieno produktų eksportas.

Dėl mažėjančių pajamų kūrėjai ir intelektinės nuosavybės teisių turėtojai turi ieškoti kitų būdų, kaip uždirbti iš savo produkcijos, o tai dažniausiai jų intelektinius kūrinius pabrangina. Lietuvoje kol kas neveikia pasaulinio lygio kino ir TV įrašų bibliotekos, o vietinis verslas nemato prasmės investuoti į skaitmeninio turinio platformas, kol jis yra laisvai pasiekiamas neteisėtais kanalais.

Apklausos duomenimis, atitinkamai net 11 ir 10 procentų apklaustųjų naudoja tik nelegaliu būdu įgytus filmus ir muzikos įrašus. Tačiau šie skaičiai yra labai sąlyginiai, nes žmonės nėra linkę atvirauti šia tema. Kita vertus, pastaruoju metu Lietuvoje sparčiai daugėja legalių muzikos transliavimo ir įsigijimo portalų: didžiausia pasaulio įrašų parduotuvė „iTunes“, populiariosios tiesioginio srauto paslaugos „Spotify“ bei „Deezer“, didžiausia lietuviškos muzikos biblioteka „Pakartot.lt“. Galimybių įsigyti muzikos įrašus ar teisėtai juos atkurti tikrai daugėja ir praktinio poreikio juos naudoti nelegaliai nebelieka. Labai iš lėto, bet visuomenės sąmoningumas didėja, o intelektiniai kūriniai imami traktuoti kaip bet kuris kitas produktas ar paslauga.“

Specialisto žodžius atkartoja ir 23 proc. „Spinter tyrimai“ apklausos respondentų, kurie teigia nelegalias kopijas iškeičiantys į legalių svetainių sukauptą turinį. Būtent alternatyvų turėjimas pirmiausiai leistų sumažinti neteisėto įrašų atkūrimo mastą: 34 proc. apklaustųjų pagrindine priežastimi įvardija didelį nelegalių IN gaminių prieinamumą, 30 proc. nurodė, kad tai – būdas sutaupyti pinigų, 24 proc. teigia nerandantys patogių būdų naudoti legaliai.

Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija 2000 m. pradėjo švęsti pasaulinę IN dieną, šiemet balandžio 26 d. ją minės ir Lietuva. Speciali 2015 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės dienos tema – „Susivienykime vardan muzikos“ (angl. „Get Up, Stand Up for Music).

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

100 tūkst. eurų investicijos prisidės ir prie šalies saugumo stiprinimo

Nacionalinė programa „Vidaus saugumo fondas“ nuo šiol administruojama nauja informacine sistema, į kurios sukūrimą investuota 114 tūkst. eurų. skaityti »

20 proc. Lietuvos interneto naudotojų pernai susidūrė su saugumo problemomis

Praėjusiais metais 20 proc. lietuvių internete susidūrė su saugumo problemomis: virusais, piktnaudžiavimu asmenine informacija, dėl to kilusiais finansiniais nuostoliais ir netinkamo turinio svetainėmis, kuriose lankėsi jų vaikai. skaityti »

Mažėja „DdoS“ išpuolių

„Kaspersky Lab“ paskelbė 2015 m. ketvirtojo ketvirčio ataskaitą apie „DDoS“ atakas. skaityti »

Brandūs naudotojai atsargūs internete, bet mažiau žino apie pavojus

Kalbant apie saugumą internete, 45 metų ir vyresni naudotojai gerokai atsargiau dalijasi informacija nei jaunesni interneto vartotojai, tačiau jiems trūksta žinių atpažinti sukčius ar neišvengiamas grėsmes. skaityti »

2015 metais CERT-LT ištyrė 41 583 incidentus kibernetinėje erdvėje

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT) apibendrina 2015 metų veiklos rezultatus. skaityti »

Socialinių tinklų naudotojai raginami saugotis kibernetinių nusikaltėlių

„Kaspersky Lab“ apklausa-viktorina parodė, kad beveik trečdalis (30 proc.) socialinių tinklų naudotojų realiuoju laiku dalijasi savo pranešimais, prisijungimo informacija ir kita asmenine informacija ne tik su savo draugais, bet ir su visais tuo metu esančiais internete. skaityti »

Žmonės vis dar tiki telefoniniais sukčiais

Nors sukčiai meistriškai prisitaiko prie naujovių ir atranda vis išradingesnių būdų, kaip apgaulės būdu išvilioti iš žmonių jų slaptus duomenis, reikalingus prisijungiant prie interneto bankininkystės, visgi „senieji“ sukčiavimo būdai vis dar madingi. skaityti »

Ar tėvai pakankamai rūpinasi savo vaikų saugumu internete?

Nors daugiau nei pusė (52 proc.) tėvų mano, kad internete daugėja grėsmių jų vaikams – nuo priekabiavimo elektroninėje erdvėje iki netinkamo turinio, – tik trečdalis jų (39 proc.) kalba su savo atžalomis, atskleidžia nauji „Kaspersky Lab“ ir „B2B International“ tyrimų rezultatai. skaityti »

Lietuvoje veikia nacionalinis kibernetinių nusikaltimų kompetencijų ir tyrimų centras

Lietuvos kibernetinių nusikaltimų kompetencijų ir tyrimų centras (L3CE) įsiliejo į tarptautinį nacionalinių kompetencijų centrų tinklą, vienijantį Europos Sąjungos (ES) nacionalinius kompetencijų centrus. skaityti »

„Cisco Systems Inc.“ pristato išmaniųjų namų evoliuciją

Naujausia tinklo įrangos gamintojos „Cisco Systems Inc.“ strategija nukreipta į debesų technologijų, apsaugos sistemų ir daiktų interneto panaudojimą išmaniesiems namams. skaityti »