Kodėl lietuviai piratauja?

Publikuota: 2015 m. balandžio 21 d. antradienis

Tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad nelegaliais būdais įvairią intelektinę  nuosavybę (IN) naudoja net 60 proc. apklaustųjų. Panašus skaičius žmonių mano, kad retkarčiais nelegaliai atsisiunčiamas filmas ar muzikos kūrinys niekam nepadaro žalos, tačiau ekspertų skaičiavimais, vien 2013 metais Lietuvos IN kūrėjai dėl nelegalios veiklos prarado 34 mln. eurų.

„Baltic Software Alliance“ (BSA) duomenimis, Rytų Europa, taip pat ir Lietuva, nuolat įvardijama kaip viena iš piratavimo lyderių pasaulyje, tad nenuostabu, kad mūsų šalyje ši problema itin aktuali. Dalis dėl piratavimo prarastos sumos, žinoma, priklauso muzikos ir kino industrijai: atlikėjai ir autoriai priversti ieškoti įvairių būdų kaip užsidirbti iš savo kūrybos, nes klasikinis laikmenų pardavimas sumenkęs, o skaitmeniniai kūrinių pardavimai nei iš tolo nekompensuoja patiriamų praradimų. Ekonomistų paskaičiavimai rodo, kad intelektinė nuosavybė Lietuvoje sukuria 5,4 proc. BVP, o jos produktų eksportas sudaro net 6 proc. – tai beveik dvigubai daugiau nei pieno produktų eksportas.

Dėl mažėjančių pajamų kūrėjai ir intelektinės nuosavybės teisių turėtojai turi ieškoti kitų būdų, kaip uždirbti iš savo produkcijos, o tai dažniausiai jų intelektinius kūrinius pabrangina. Lietuvoje kol kas neveikia pasaulinio lygio kino ir TV įrašų bibliotekos, o vietinis verslas nemato prasmės investuoti į skaitmeninio turinio platformas, kol jis yra laisvai pasiekiamas neteisėtais kanalais.

Apklausos duomenimis, atitinkamai net 11 ir 10 procentų apklaustųjų naudoja tik nelegaliu būdu įgytus filmus ir muzikos įrašus. Tačiau šie skaičiai yra labai sąlyginiai, nes žmonės nėra linkę atvirauti šia tema. Kita vertus, pastaruoju metu Lietuvoje sparčiai daugėja legalių muzikos transliavimo ir įsigijimo portalų: didžiausia pasaulio įrašų parduotuvė „iTunes“, populiariosios tiesioginio srauto paslaugos „Spotify“ bei „Deezer“, didžiausia lietuviškos muzikos biblioteka „Pakartot.lt“. Galimybių įsigyti muzikos įrašus ar teisėtai juos atkurti tikrai daugėja ir praktinio poreikio juos naudoti nelegaliai nebelieka. Labai iš lėto, bet visuomenės sąmoningumas didėja, o intelektiniai kūriniai imami traktuoti kaip bet kuris kitas produktas ar paslauga.“

Specialisto žodžius atkartoja ir 23 proc. „Spinter tyrimai“ apklausos respondentų, kurie teigia nelegalias kopijas iškeičiantys į legalių svetainių sukauptą turinį. Būtent alternatyvų turėjimas pirmiausiai leistų sumažinti neteisėto įrašų atkūrimo mastą: 34 proc. apklaustųjų pagrindine priežastimi įvardija didelį nelegalių IN gaminių prieinamumą, 30 proc. nurodė, kad tai – būdas sutaupyti pinigų, 24 proc. teigia nerandantys patogių būdų naudoti legaliai.

Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija 2000 m. pradėjo švęsti pasaulinę IN dieną, šiemet balandžio 26 d. ją minės ir Lietuva. Speciali 2015 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės dienos tema – „Susivienykime vardan muzikos“ (angl. „Get Up, Stand Up for Music).

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

„MasterCard“ sukūrė kortelių apsaugos sistemą

Atsižvelgdama į tai, kad daugėja kibernetinių atakų ir kortelių duomenų vagysčių, kompanija „MasterCard“ sukūrė savo klientų apsaugos sistemą. skaityti »

„Intel“ siekia atsikratyti slaptažodžių

„Intel“ siūloma biometrijos sistema padeda pažinti žmogų pagal veidą, arterinį kraujo spaudimą ir kitokių biometrinių duomenų rinkinį. skaityti »

Slaptažodžiai – nebeefektyvus informacijos apsaugos būdas

68 proc. apklaustųjų prisipažįsta, kad naudoja tą patį slaptažodį keletui skirtingų prisijungimų, be to, net 27 proc. yra pasakę savo slaptažodžius draugams. skaityti »

Vaikiškas balsas skatins vairuotojus sumažinti greitį

Išmaniesiems telefonams sukurta balso navigacijos programėlė pakeičia balsą į vaikišką, automobiliui apie 200 m nuotoliu priartėjus prie vaikų priežiūros įstaigų ar mokyklų. skaityti »

„Cisco Systems Inc.“ sistemos užtikrintai lyderiauja informacijos saugumo rinkoje

Antri metai iš eilės bendrovė „NSS Labs“ pripažino „Cisco Systems Inc.“ produktus geriausiomis informacinės apsaugos priemonėmis rinkoje. skaityti »

Kinija stebės didžiausias interneto įmones

Agentūra „Sinchua“ pranešė, kad Kinijos valdžia nusprendė įkurti tinklo apsaugos skyrių, kuriame dirbtų policininkai, prižiūrintys didžiausių interneto įmonių veiklą. skaityti »

Išmanusis lagaminas saugo nuo vagių

Lagaminas „Bluesmart“ pats reguliuoja savo svorį ir praneša savininkui, jei į jį kėsinasi vagys. skaityti »

Vaikų pagrobėjus išdavė „Spotify“

Dvi mergaites Kolorado valstijoje pagrobę įtariamieji buvo sugauti Meksikoje. Viena pagrobėja nesugebėjo atsisakyti pomėgio klausytis savo „Spotify“. skaityti »

Lietuvoje daugės kibernetinių nusikaltimų tyrėjų

Dublino universiteto Kibernetinių nusikaltimų ir kibernetinio saugumo tyrimų centras (UCD CCI) toliau bendradarbiauja su Lietuvos teisėsauga, kuriai perduoda sukauptą tarptautinę praktiką, naujausias žinias ir moderniausius kibernetinių nusikaltimų tyrimo įrankius. skaityti »

„Cisco Systems Inc.“ investuoja į informacijos apsaugą

Įmonė „Cisco Systems Inc.“ paskelbė perkanti įmonę „OpenDNS“. Sandorio suma sudaro 635 mln. dolerių. skaityti »