Kodėl lietuviai piratauja?

Publikuota: 2015 m. balandžio 21 d. antradienis

Tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad nelegaliais būdais įvairią intelektinę  nuosavybę (IN) naudoja net 60 proc. apklaustųjų. Panašus skaičius žmonių mano, kad retkarčiais nelegaliai atsisiunčiamas filmas ar muzikos kūrinys niekam nepadaro žalos, tačiau ekspertų skaičiavimais, vien 2013 metais Lietuvos IN kūrėjai dėl nelegalios veiklos prarado 34 mln. eurų.

„Baltic Software Alliance“ (BSA) duomenimis, Rytų Europa, taip pat ir Lietuva, nuolat įvardijama kaip viena iš piratavimo lyderių pasaulyje, tad nenuostabu, kad mūsų šalyje ši problema itin aktuali. Dalis dėl piratavimo prarastos sumos, žinoma, priklauso muzikos ir kino industrijai: atlikėjai ir autoriai priversti ieškoti įvairių būdų kaip užsidirbti iš savo kūrybos, nes klasikinis laikmenų pardavimas sumenkęs, o skaitmeniniai kūrinių pardavimai nei iš tolo nekompensuoja patiriamų praradimų. Ekonomistų paskaičiavimai rodo, kad intelektinė nuosavybė Lietuvoje sukuria 5,4 proc. BVP, o jos produktų eksportas sudaro net 6 proc. – tai beveik dvigubai daugiau nei pieno produktų eksportas.

Dėl mažėjančių pajamų kūrėjai ir intelektinės nuosavybės teisių turėtojai turi ieškoti kitų būdų, kaip uždirbti iš savo produkcijos, o tai dažniausiai jų intelektinius kūrinius pabrangina. Lietuvoje kol kas neveikia pasaulinio lygio kino ir TV įrašų bibliotekos, o vietinis verslas nemato prasmės investuoti į skaitmeninio turinio platformas, kol jis yra laisvai pasiekiamas neteisėtais kanalais.

Apklausos duomenimis, atitinkamai net 11 ir 10 procentų apklaustųjų naudoja tik nelegaliu būdu įgytus filmus ir muzikos įrašus. Tačiau šie skaičiai yra labai sąlyginiai, nes žmonės nėra linkę atvirauti šia tema. Kita vertus, pastaruoju metu Lietuvoje sparčiai daugėja legalių muzikos transliavimo ir įsigijimo portalų: didžiausia pasaulio įrašų parduotuvė „iTunes“, populiariosios tiesioginio srauto paslaugos „Spotify“ bei „Deezer“, didžiausia lietuviškos muzikos biblioteka „Pakartot.lt“. Galimybių įsigyti muzikos įrašus ar teisėtai juos atkurti tikrai daugėja ir praktinio poreikio juos naudoti nelegaliai nebelieka. Labai iš lėto, bet visuomenės sąmoningumas didėja, o intelektiniai kūriniai imami traktuoti kaip bet kuris kitas produktas ar paslauga.“

Specialisto žodžius atkartoja ir 23 proc. „Spinter tyrimai“ apklausos respondentų, kurie teigia nelegalias kopijas iškeičiantys į legalių svetainių sukauptą turinį. Būtent alternatyvų turėjimas pirmiausiai leistų sumažinti neteisėto įrašų atkūrimo mastą: 34 proc. apklaustųjų pagrindine priežastimi įvardija didelį nelegalių IN gaminių prieinamumą, 30 proc. nurodė, kad tai – būdas sutaupyti pinigų, 24 proc. teigia nerandantys patogių būdų naudoti legaliai.

Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija 2000 m. pradėjo švęsti pasaulinę IN dieną, šiemet balandžio 26 d. ją minės ir Lietuva. Speciali 2015 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės dienos tema – „Susivienykime vardan muzikos“ (angl. „Get Up, Stand Up for Music).

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

„Microsoft“ sustiprino „Office“ ir „Internet Explorer“ apsaugą

„Microsoft“ išleido interneto naršyklės „Internet Explorer“ ir biuro programų „Office“ atnaujinimo rinkinius, skirtus padidinti šių produktų saugumą. skaityti »

Kodėl lietuviai piratauja?

Tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad nelegaliais būdais įvairią intelektinę nuosavybę (IN) naudoja net 60 proc. apklaustųjų. skaityti »

Lietuvos muitinėje – saugesnės informacinės sistemos

Siekiant kovoti su šiandieniniais duomenų apsaugos iššūkiais, buvo parengtas ir įgyvendinamas projektas „Lietuvos Respublikos muitinės informacinių technologijų sauga“, kuris užtikrins didesnę muitinės informacinių technologijų apsaugą ir prieinamumą. skaityti »

Elektroniniams nusikaltimams ruošiamas apynasris

Seime pateiktos Teisingumo ministerijos parengtos Baudžiamojo kodekso (BK) pataisos, kuriomis siūloma sugriežtinti atsakomybę už kai kuriuos nusikaltimus elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui. skaityti »

„MasterСard“ investuoja į biometrinę apsaugą

„MasterCard“ pranešė, kad papildomai investuos 20 mln. dolerių į apsaugos nuo kibernetinių atakų sistemas. Įmonė siekia įgyvendinti biometrinę apsaugą mobiliesiems įrenginiams ir sukurti išankstinio reagavimo į numanomas grėsmes sistemą. skaityti »

„Facebook“ sukūrė programą kovai su kibernetiniu sukčiavimu

Nauja programa „ThreatExchange“ leidžia įmonėms siųsti užklausas apie grėsmę duomenų saugumui ir skelbti naują informaciją, kurią aptinka. skaityti »

Socialiniame tinkle „Facebook“ plinta kenkimo programa

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos Nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT) įspėja apie pavojingą programą, plintančią socialiniame tinkle „Facebook“. skaityti »

Europolas patvirtino projektą kovai su kibernetiniais sukčiautojais

Europos kovos su kibernetiniais nusikaltimais centras siekia sustabdyti tuos sukčiavimo atvejus, kai atliekamos operacijos, kurioms fiziškai nenaudojamos mokėjimo priemonės. skaityti »

Kibernetinių incidentų skaičius Lietuvoje auga

2014 metais LR nacionalinis el.ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys ištyrė 36 136 incidentus kibernetinėje erdvėje. skaityti »

Sausio 28-oji – Europos duomenų apsaugos diena

Europos duomenų apsaugos dieną visuomenė skatinama pasirūpinti savo asmens duomenų apsauga. Kiekvienas, turintis kompiuterį, privalo rūpintis savo duomenimis, nes yra rizika jį kokiu nors būdu prarasti. skaityti »