Kodėl lietuviai piratauja?

Publikuota: 2015 m. balandžio 21 d. antradienis

Tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad nelegaliais būdais įvairią intelektinę  nuosavybę (IN) naudoja net 60 proc. apklaustųjų. Panašus skaičius žmonių mano, kad retkarčiais nelegaliai atsisiunčiamas filmas ar muzikos kūrinys niekam nepadaro žalos, tačiau ekspertų skaičiavimais, vien 2013 metais Lietuvos IN kūrėjai dėl nelegalios veiklos prarado 34 mln. eurų.

„Baltic Software Alliance“ (BSA) duomenimis, Rytų Europa, taip pat ir Lietuva, nuolat įvardijama kaip viena iš piratavimo lyderių pasaulyje, tad nenuostabu, kad mūsų šalyje ši problema itin aktuali. Dalis dėl piratavimo prarastos sumos, žinoma, priklauso muzikos ir kino industrijai: atlikėjai ir autoriai priversti ieškoti įvairių būdų kaip užsidirbti iš savo kūrybos, nes klasikinis laikmenų pardavimas sumenkęs, o skaitmeniniai kūrinių pardavimai nei iš tolo nekompensuoja patiriamų praradimų. Ekonomistų paskaičiavimai rodo, kad intelektinė nuosavybė Lietuvoje sukuria 5,4 proc. BVP, o jos produktų eksportas sudaro net 6 proc. – tai beveik dvigubai daugiau nei pieno produktų eksportas.

Dėl mažėjančių pajamų kūrėjai ir intelektinės nuosavybės teisių turėtojai turi ieškoti kitų būdų, kaip uždirbti iš savo produkcijos, o tai dažniausiai jų intelektinius kūrinius pabrangina. Lietuvoje kol kas neveikia pasaulinio lygio kino ir TV įrašų bibliotekos, o vietinis verslas nemato prasmės investuoti į skaitmeninio turinio platformas, kol jis yra laisvai pasiekiamas neteisėtais kanalais.

Apklausos duomenimis, atitinkamai net 11 ir 10 procentų apklaustųjų naudoja tik nelegaliu būdu įgytus filmus ir muzikos įrašus. Tačiau šie skaičiai yra labai sąlyginiai, nes žmonės nėra linkę atvirauti šia tema. Kita vertus, pastaruoju metu Lietuvoje sparčiai daugėja legalių muzikos transliavimo ir įsigijimo portalų: didžiausia pasaulio įrašų parduotuvė „iTunes“, populiariosios tiesioginio srauto paslaugos „Spotify“ bei „Deezer“, didžiausia lietuviškos muzikos biblioteka „Pakartot.lt“. Galimybių įsigyti muzikos įrašus ar teisėtai juos atkurti tikrai daugėja ir praktinio poreikio juos naudoti nelegaliai nebelieka. Labai iš lėto, bet visuomenės sąmoningumas didėja, o intelektiniai kūriniai imami traktuoti kaip bet kuris kitas produktas ar paslauga.“

Specialisto žodžius atkartoja ir 23 proc. „Spinter tyrimai“ apklausos respondentų, kurie teigia nelegalias kopijas iškeičiantys į legalių svetainių sukauptą turinį. Būtent alternatyvų turėjimas pirmiausiai leistų sumažinti neteisėto įrašų atkūrimo mastą: 34 proc. apklaustųjų pagrindine priežastimi įvardija didelį nelegalių IN gaminių prieinamumą, 30 proc. nurodė, kad tai – būdas sutaupyti pinigų, 24 proc. teigia nerandantys patogių būdų naudoti legaliai.

Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija 2000 m. pradėjo švęsti pasaulinę IN dieną, šiemet balandžio 26 d. ją minės ir Lietuva. Speciali 2015 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės dienos tema – „Susivienykime vardan muzikos“ (angl. „Get Up, Stand Up for Music).

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Trys prieš vieną: vidutinis grėsmių skaičius vienam vartotojui

2013 m. buvo aptikta apie 143 tūkst. naujų kenkėjiškų programų mobiliesiems įrenginiams modifikacijų, o mobiliųjų virusų netikriems laiškams siųsti, kreditinių kortelių duomenims ir pinigams iš vartotojų banko sąskaitų vogti pavyzdžių skaičius padidėjo beveik 20 kartų. skaityti »

„Cisco“: pažangių kibernetinių atakų augimas neturi precedento

Metinėje „Cisco“ Saugumo ataskaitoje pristatomi duomenys, kurie rodo kaip niekada didelį pažangių atakų ir kenkėjiško srauto internete augimą. skaityti »

„Kaspersky Lab“ atskleidžia informaciją apie „olimpinius“ šlamštalaiškius

Reikšmingi pasaulio įvykiai visada kaip magnetas traukia kibernetinius apgavikus. Šlamštalaiškių siuntėjai naudojasi tokiais įvykiais, kad atkreiptų vartotojų dėmesį į reklamuojamas prekes ir paslaugas, arba siunčia kenkėjiškus priedus ir nuorodas. skaityti »

2013 metais CERT-LT ištyrė 25 337 incidentus elektroninėje erdvėje

Lietuvos Respublikos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys CERT-LT apibendrina 2013 metų veiklos rezultatus. skaityti »

Lietuvos interneto naudotojai nepakankamai vertina saugumo grėsmes internete

Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos (IVPK), atlikęs 2013 m. pabaigoje paskelbtų „Eurobarometro“ tyrimo „Kibernetinis saugumas“ rezultatų analizę, nustatė, kad nepaisant deklaruojamo susirūpinimo saugumu, Lietuvos interneto naudotojai vis dar neskiria pakankamai dėmesio saugiam elgesiui internete. skaityti »

5 pavojingiausi kibernetinių diversijų būdai

„Kaspersky Lab“ specialistai išnagrinėjo kasdien apdorojamus kenkėjiškus objektus ir ypatingą dėmesį atkreipė į destrukcinių „Wiper“ tipo programų skaičiaus didėjimą. skaityti »

54 proc. bendrovių BYOD laiko augančia grėsme verslo saugumui

Didžioji dauguma bendrovių tendenciją „Bring Your Own Device“ (BYOD), kai darbuotojai naudojasi asmeniniais mobiliaisiais įrenginiais darbo tikslais, vertina kaip augančią grėsmę savo verslui. skaityti »

„Java“ vis labiau atakuojama eksploitų

„Java“ eksploitų atakų skaičius nuo 2012 m. rugsėjo iki 2013 m. rugpjūčio sudarė 14,1 mln., tai tris kartus daugiau nei pernai. skaityti »

Išmanieji telefonai atskleidžia PIN kodo kombinaciją

Ar kada nors įsivaizdavote, kad Jūsų išmanusis telefonas gali atskleisti visas Jūsų paslaptis? Kembridžo universiteto mokslininkų sukurtas programinės įrangos paketas tinka visiems „Android“ programinę įrangą turintiems įrenginiams. Nuo šiol PIN kodas gali būti atpažintas naudojantis mikrofonu ir telefonine įmontuota fotokamera. skaityti »

„Google“ sukūrė apsaugos nuo kibernetinių atakų paslaugą „Project Shield“

Artimiausiu metu kompanija „Google“ planuoja nuo kibernetinių atakų saugoti tam tikras teisių gynimo organizacijas ir nepriklausomas naujienų agentūras. Specialistai sukūrė ir šiuo metu testuoja naują paslaugą „Project Shield“. skaityti »