Kodėl lietuviai piratauja?

Publikuota: 2015 m. balandžio 21 d. antradienis

Tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad nelegaliais būdais įvairią intelektinę  nuosavybę (IN) naudoja net 60 proc. apklaustųjų. Panašus skaičius žmonių mano, kad retkarčiais nelegaliai atsisiunčiamas filmas ar muzikos kūrinys niekam nepadaro žalos, tačiau ekspertų skaičiavimais, vien 2013 metais Lietuvos IN kūrėjai dėl nelegalios veiklos prarado 34 mln. eurų.

„Baltic Software Alliance“ (BSA) duomenimis, Rytų Europa, taip pat ir Lietuva, nuolat įvardijama kaip viena iš piratavimo lyderių pasaulyje, tad nenuostabu, kad mūsų šalyje ši problema itin aktuali. Dalis dėl piratavimo prarastos sumos, žinoma, priklauso muzikos ir kino industrijai: atlikėjai ir autoriai priversti ieškoti įvairių būdų kaip užsidirbti iš savo kūrybos, nes klasikinis laikmenų pardavimas sumenkęs, o skaitmeniniai kūrinių pardavimai nei iš tolo nekompensuoja patiriamų praradimų. Ekonomistų paskaičiavimai rodo, kad intelektinė nuosavybė Lietuvoje sukuria 5,4 proc. BVP, o jos produktų eksportas sudaro net 6 proc. – tai beveik dvigubai daugiau nei pieno produktų eksportas.

Dėl mažėjančių pajamų kūrėjai ir intelektinės nuosavybės teisių turėtojai turi ieškoti kitų būdų, kaip uždirbti iš savo produkcijos, o tai dažniausiai jų intelektinius kūrinius pabrangina. Lietuvoje kol kas neveikia pasaulinio lygio kino ir TV įrašų bibliotekos, o vietinis verslas nemato prasmės investuoti į skaitmeninio turinio platformas, kol jis yra laisvai pasiekiamas neteisėtais kanalais.

Apklausos duomenimis, atitinkamai net 11 ir 10 procentų apklaustųjų naudoja tik nelegaliu būdu įgytus filmus ir muzikos įrašus. Tačiau šie skaičiai yra labai sąlyginiai, nes žmonės nėra linkę atvirauti šia tema. Kita vertus, pastaruoju metu Lietuvoje sparčiai daugėja legalių muzikos transliavimo ir įsigijimo portalų: didžiausia pasaulio įrašų parduotuvė „iTunes“, populiariosios tiesioginio srauto paslaugos „Spotify“ bei „Deezer“, didžiausia lietuviškos muzikos biblioteka „Pakartot.lt“. Galimybių įsigyti muzikos įrašus ar teisėtai juos atkurti tikrai daugėja ir praktinio poreikio juos naudoti nelegaliai nebelieka. Labai iš lėto, bet visuomenės sąmoningumas didėja, o intelektiniai kūriniai imami traktuoti kaip bet kuris kitas produktas ar paslauga.“

Specialisto žodžius atkartoja ir 23 proc. „Spinter tyrimai“ apklausos respondentų, kurie teigia nelegalias kopijas iškeičiantys į legalių svetainių sukauptą turinį. Būtent alternatyvų turėjimas pirmiausiai leistų sumažinti neteisėto įrašų atkūrimo mastą: 34 proc. apklaustųjų pagrindine priežastimi įvardija didelį nelegalių IN gaminių prieinamumą, 30 proc. nurodė, kad tai – būdas sutaupyti pinigų, 24 proc. teigia nerandantys patogių būdų naudoti legaliai.

Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija 2000 m. pradėjo švęsti pasaulinę IN dieną, šiemet balandžio 26 d. ją minės ir Lietuva. Speciali 2015 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės dienos tema – „Susivienykime vardan muzikos“ (angl. „Get Up, Stand Up for Music).

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kibernetinių grėsmių plėtros tendencijos Baltijos šalyse

Analizuodami balandžio mėn. kibernetinių grėsmių statistiką „Kaspersky Lab“ ekspertai priėjo išvadą, kad tarp visų Baltijos šalių blogiausia situacija yra Lietuvoje. skaityti »

„Kaspersky Lab“ patarimai: saugiai įkrauname išmanųjį telefoną

„Kaspersky Lab“ ekspertai apibendrina pagrindines saugaus išmaniojo telefono įkrovimo taisykles. skaityti »

Ugo Čavesas „tarnauja“ sukčiams

Po gana ženklaus siunčiamo šlamšto kiekio augimo vasarį pirmąjį pavasario mėnesį jo apimtis stabilizavosi ties 70,1 proc. riba. Tačiau dėl to vartotojai nenudžiugo – kenkėjiškų priedų dalis nelauktoje elektroninėje korespondencijoje gerokai padidėjo ir pasiekė 4 proc. skaityti »

„Kaspersky Lab“ ekspertai pataria, kaip saugotis „Bitcoin“ sukčių

„Kaspersky Lab“ ekspertai aptiko dvi „Skype“ sparčiai plintančias kampanijas – pasitelkę socialinės inžinerijos metodus sukčiai vilioja vartotojus atversti nuorodą. Kenkėjiškoms nuorodoms siųsti naudojamos pavogtos arba specialiai sukurtos „Skype“ sąskaitos, o galutinis vienos iš kampanijų tikslas – apgavikiškas virtualiosios „Bitcoin“ valiutos generavimas. skaityti »

Per „Skype“ plintantis virusas priverčia rinkti virtualius pinigus

Pastaruoju metu per pokalbių programą „Skype“ sparčiai plinta virusas, kuris užkrėstus kompiuterius paverčia virtualių pinigų bitkoinų (bitcoin) rinkėjais. Daugiausiai užkrėstų kompiuterių yra Italijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Kosta Rikoje, Ispanijoje, Vokietijoje. skaityti »

Sukurta programėlė, apsauganti nuo grėsmių socialiniame tinkle „Facebook“

Pasaulinė saugumo sprendimų kūrėja ESET sukūrė apsaugai nuo kenkėjiško turinio skirtą įrankį – programėlę „ESET Social Media Scanner“, kuri leidžia sumažinti grėsmių tikimybę socialiniame tinkle „Facebook“. skaityti »

SMS žinutėmis plinta virusas

Lietuvos telekomunikacijų bendrovės pataria neatidarinėti SMS žinutėse gautų neaiškių nuorodų, nes jose gali būti paslėptas virusas. skaityti »

Programinės įrangos „piratavimas“ vartotojams ir verslui kainuoja milijardus valandų ir lėšų

„Microsoft“ užsakymu „International Data Center“ (IDC) atliko pasaulinį „piratinės“ programinės įrangos tyrimą ir nustatė, kad vartotojai siųsdamiesi „piratines“ kompiuterių programas turi 33 proc. tikimybę užkrėsti savo kompiuterius virusais ir kenkėjiškomis programomis. skaityti »

„Kaspersky Lab“ patarimai, kaip apsaugoti vaikus nuo virtualaus teroro

Anksčiau vaikai ginčydavosi žaidimo aikštelėse, o dabar šie ginčai persikėlė į virtualią erdvę, pavyzdžiui, į „Facebook“. Nerimą kelianti statistika rodo, kad kas penktas paauglys (21,9 proc.) buvo patyręs virtualų terorą – kibernetines patyčias. skaityti »

Buvo įsilaužta į KTU duomenų bazę, paviešinta informacija

Naujienų portalas Delfi.lt, kuris remiasi neprisistačiusio skaitytojo ir portalo cyberwarnernews.info informacija, teigia, jog šią savaitę buvo įsilaužtą į Kauno Technologijos Universiteto Karjeros centro duomenų bazę. Įsilaužėliams pavykto pavogti studentų prisijungimų duomenis. skaityti »