Kodėl lietuviai piratauja?

Publikuota: 2015 m. balandžio 21 d. antradienis

Tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad nelegaliais būdais įvairią intelektinę  nuosavybę (IN) naudoja net 60 proc. apklaustųjų. Panašus skaičius žmonių mano, kad retkarčiais nelegaliai atsisiunčiamas filmas ar muzikos kūrinys niekam nepadaro žalos, tačiau ekspertų skaičiavimais, vien 2013 metais Lietuvos IN kūrėjai dėl nelegalios veiklos prarado 34 mln. eurų.

„Baltic Software Alliance“ (BSA) duomenimis, Rytų Europa, taip pat ir Lietuva, nuolat įvardijama kaip viena iš piratavimo lyderių pasaulyje, tad nenuostabu, kad mūsų šalyje ši problema itin aktuali. Dalis dėl piratavimo prarastos sumos, žinoma, priklauso muzikos ir kino industrijai: atlikėjai ir autoriai priversti ieškoti įvairių būdų kaip užsidirbti iš savo kūrybos, nes klasikinis laikmenų pardavimas sumenkęs, o skaitmeniniai kūrinių pardavimai nei iš tolo nekompensuoja patiriamų praradimų. Ekonomistų paskaičiavimai rodo, kad intelektinė nuosavybė Lietuvoje sukuria 5,4 proc. BVP, o jos produktų eksportas sudaro net 6 proc. – tai beveik dvigubai daugiau nei pieno produktų eksportas.

Dėl mažėjančių pajamų kūrėjai ir intelektinės nuosavybės teisių turėtojai turi ieškoti kitų būdų, kaip uždirbti iš savo produkcijos, o tai dažniausiai jų intelektinius kūrinius pabrangina. Lietuvoje kol kas neveikia pasaulinio lygio kino ir TV įrašų bibliotekos, o vietinis verslas nemato prasmės investuoti į skaitmeninio turinio platformas, kol jis yra laisvai pasiekiamas neteisėtais kanalais.

Apklausos duomenimis, atitinkamai net 11 ir 10 procentų apklaustųjų naudoja tik nelegaliu būdu įgytus filmus ir muzikos įrašus. Tačiau šie skaičiai yra labai sąlyginiai, nes žmonės nėra linkę atvirauti šia tema. Kita vertus, pastaruoju metu Lietuvoje sparčiai daugėja legalių muzikos transliavimo ir įsigijimo portalų: didžiausia pasaulio įrašų parduotuvė „iTunes“, populiariosios tiesioginio srauto paslaugos „Spotify“ bei „Deezer“, didžiausia lietuviškos muzikos biblioteka „Pakartot.lt“. Galimybių įsigyti muzikos įrašus ar teisėtai juos atkurti tikrai daugėja ir praktinio poreikio juos naudoti nelegaliai nebelieka. Labai iš lėto, bet visuomenės sąmoningumas didėja, o intelektiniai kūriniai imami traktuoti kaip bet kuris kitas produktas ar paslauga.“

Specialisto žodžius atkartoja ir 23 proc. „Spinter tyrimai“ apklausos respondentų, kurie teigia nelegalias kopijas iškeičiantys į legalių svetainių sukauptą turinį. Būtent alternatyvų turėjimas pirmiausiai leistų sumažinti neteisėto įrašų atkūrimo mastą: 34 proc. apklaustųjų pagrindine priežastimi įvardija didelį nelegalių IN gaminių prieinamumą, 30 proc. nurodė, kad tai – būdas sutaupyti pinigų, 24 proc. teigia nerandantys patogių būdų naudoti legaliai.

Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija 2000 m. pradėjo švęsti pasaulinę IN dieną, šiemet balandžio 26 d. ją minės ir Lietuva. Speciali 2015 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės dienos tema – „Susivienykime vardan muzikos“ (angl. „Get Up, Stand Up for Music).

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

„Kaspersky Lab“ rado Rytų Europą atakuojantį „Red October“ virusą

Pasaulinė antivirusinės programinės įrangos gamintoja „Kaspersky Lab“ pirmadienį pranešė nustačiusi naują kompiuterinį virusą „Red October“, kuris plinta Rytų Europos šalyse ir galbūt renka slaptus ES bei NATO koduotus dokumentus. skaityti »

„Kaspersky Lab“ žvilgtelėjo į 2030 metus

Kaip atrodys pasaulis po 15–20 metų, svarsto „Kaspersky Lab“ Europos tyrimo centro vadovas Magnusas Kalkulis (Magnus Kalkuhl) savo straipsnyje „Informacinis saugumas 2030 m.“ skaityti »

CERT-LT įspėja apie plintantį kenkėjišką kodą

Lietuvos Respublikos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys CERT-LT įspėja interneto paslaugų naudotojus apie plintantį kenkėjišką programinį kodą (angl. scareware), kuris gali užblokuoti naudotojo prieigą pažeidžiamame naudotojo kompiuteryje dėl neva vykdytos neteisėtos veiklos. skaityti »

„Kaspersky Lab“ linki saugių Naujųjų metų!

„Kaspersky Lab“ parengė patarimus, kurie padės socialinių tinklų vartotojams džiaugsmingai ir be praradimų sutikti Naujuosius metus. skaityti »

Kaip „išgydyti“ virusais užkrėstą kompiuterį?

Geidžiamiausia Kalėdų dovana gali tapti naujas personalinis kompiuteris, nešiojamasis kompiuteris ar tinklinukas (netbook). Tačiau jungiant naują prietaisą prie interneto gauti dovanų ir virusą – labai nemalonu. „Kaspersky Lab“ parengtas ypatingų situacijų veiksmų planas padės sugrąžinti prietaisus į gyvenimą ir išgelbėti šventę. skaityti »

Kalėdiniai sveikinimai – „dovana“ nuo programišių

Prieš Kalėdas sukčiai labai aktyviai siuntinėja elektroninius sveikinimo laiškus, kuriuose apstu grėsmingų „dovanų“. „Kaspersky Lab“ parengė patarimus, kurie padės apsisaugoti nuo internetinių chuliganų. skaityti »

Svarbiausias programišių taikinys 2013 m. – išmaniųjų įrenginių savininkai

Pasaulinė saugumo sprendimų kūrėja ESET prognozuoja, jog 2013 m. kibernetinių nusikaltėlių dėmesys bus nukreiptas į išmaniųjų įrenginių – telefonų, planšetinių kompiuterių – vartotojus. skaityti »

Siunčiamo šlamšto rekordiškai sumažėjo

2012 m. lapkritį „Kaspersky Lab“ ekspertai pažymėjo rekordiškai mažą šlamšto dalį pašto sraute – ji sumažėjo iki 63 proc., palyginti su 68 proc. spalį. Kaip ir anksčiau beveik kas antras nepageidaujamas elektroninis laiškas siunčiamas iš Azijos, po jos rikiuojasi Šiaurės Amerika ir Vakarų Europa. skaityti »

Nuo „Mac“ Trojos viruso prie kibernetinio ginklo

Kaspersky Lab“ pristatė kibernetinių nusikaltėlių veiklos 2012 m. rezultatus ir kibernetinės erdvės prognozes. skaityti »

Kalėdinis apsipirkimas realiuoju laiku: paprasta ir saugu

Prieš Kalėdas gerokai pagyvėja internetinių parduotuvių pardavimai. Ir tai savo ruožtu sukelia didžiulį kibernetinių nusikaltėlių susidomėjimą. „Kaspersky Lab“ vartotojams parengė kelis patarimus, kurie padės maloniai ir saugiai apsipirkti realiuoju laiku. skaityti »