Kodėl lietuviai piratauja?

Publikuota: 2015 m. balandžio 21 d. antradienis

Tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad nelegaliais būdais įvairią intelektinę  nuosavybę (IN) naudoja net 60 proc. apklaustųjų. Panašus skaičius žmonių mano, kad retkarčiais nelegaliai atsisiunčiamas filmas ar muzikos kūrinys niekam nepadaro žalos, tačiau ekspertų skaičiavimais, vien 2013 metais Lietuvos IN kūrėjai dėl nelegalios veiklos prarado 34 mln. eurų.

„Baltic Software Alliance“ (BSA) duomenimis, Rytų Europa, taip pat ir Lietuva, nuolat įvardijama kaip viena iš piratavimo lyderių pasaulyje, tad nenuostabu, kad mūsų šalyje ši problema itin aktuali. Dalis dėl piratavimo prarastos sumos, žinoma, priklauso muzikos ir kino industrijai: atlikėjai ir autoriai priversti ieškoti įvairių būdų kaip užsidirbti iš savo kūrybos, nes klasikinis laikmenų pardavimas sumenkęs, o skaitmeniniai kūrinių pardavimai nei iš tolo nekompensuoja patiriamų praradimų. Ekonomistų paskaičiavimai rodo, kad intelektinė nuosavybė Lietuvoje sukuria 5,4 proc. BVP, o jos produktų eksportas sudaro net 6 proc. – tai beveik dvigubai daugiau nei pieno produktų eksportas.

Dėl mažėjančių pajamų kūrėjai ir intelektinės nuosavybės teisių turėtojai turi ieškoti kitų būdų, kaip uždirbti iš savo produkcijos, o tai dažniausiai jų intelektinius kūrinius pabrangina. Lietuvoje kol kas neveikia pasaulinio lygio kino ir TV įrašų bibliotekos, o vietinis verslas nemato prasmės investuoti į skaitmeninio turinio platformas, kol jis yra laisvai pasiekiamas neteisėtais kanalais.

Apklausos duomenimis, atitinkamai net 11 ir 10 procentų apklaustųjų naudoja tik nelegaliu būdu įgytus filmus ir muzikos įrašus. Tačiau šie skaičiai yra labai sąlyginiai, nes žmonės nėra linkę atvirauti šia tema. Kita vertus, pastaruoju metu Lietuvoje sparčiai daugėja legalių muzikos transliavimo ir įsigijimo portalų: didžiausia pasaulio įrašų parduotuvė „iTunes“, populiariosios tiesioginio srauto paslaugos „Spotify“ bei „Deezer“, didžiausia lietuviškos muzikos biblioteka „Pakartot.lt“. Galimybių įsigyti muzikos įrašus ar teisėtai juos atkurti tikrai daugėja ir praktinio poreikio juos naudoti nelegaliai nebelieka. Labai iš lėto, bet visuomenės sąmoningumas didėja, o intelektiniai kūriniai imami traktuoti kaip bet kuris kitas produktas ar paslauga.“

Specialisto žodžius atkartoja ir 23 proc. „Spinter tyrimai“ apklausos respondentų, kurie teigia nelegalias kopijas iškeičiantys į legalių svetainių sukauptą turinį. Būtent alternatyvų turėjimas pirmiausiai leistų sumažinti neteisėto įrašų atkūrimo mastą: 34 proc. apklaustųjų pagrindine priežastimi įvardija didelį nelegalių IN gaminių prieinamumą, 30 proc. nurodė, kad tai – būdas sutaupyti pinigų, 24 proc. teigia nerandantys patogių būdų naudoti legaliai.

Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija 2000 m. pradėjo švęsti pasaulinę IN dieną, šiemet balandžio 26 d. ją minės ir Lietuva. Speciali 2015 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės dienos tema – „Susivienykime vardan muzikos“ (angl. „Get Up, Stand Up for Music).

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

„Skype“ sąskaitą buvo galima „nulaužti“ žinant tik el. pašto adresą

Lapkričio 14 dieną Rusijos programišiai tyčia internete paviešino informaciją, kaip galima „nulaužti“ pokalbių programos „Skype“ sąskaitą žinant tik jos elektroninio pašto adresą. „Skype“ reagavo akimirksniu ir iš pradžių uždraudė pasikeisti slaptažodį ar jį atkurti. skaityti »

„Kaspersky Lab“ įspėja dėl sukčiavimo „Twitter“

„Kaspersky Lab“ ekspertai įspėja dėl dažniau taikomų informacijos išgavimo schemų, kuriose vartojamas „Twitter“ pavadinimas. skaityti »

Trečdalis Baltijos šalių interneto vartotojų per pastaruosius tris mėnesius buvo apsilankę užkrėstuose tinklalapiuose

Baltijos šalyse kas trečias vartotojas per pastarąjį ketvirtį bent kartą galėjo internete užkrėsti savo kompiuterį. Šie duomenys buvo gauti „Kaspersky Lab“ pasitelkiant debesų grėsmių stebėjimo sistemą „Kaspersky Security Network (KSN)“. skaityti »

Ką reikia žinoti apie apsipirkimą internetu?

Interneto prekybos ypatumus ir poveikį analizuojanti ataskaita „Europos internetinė prekyba: 2010 – 2011 m. vartotojų skundai“ atskleidžia problemas, su kuriomis susiduria vartotojai, pirkdami internetu iš kitos šalies. skaityti »

2012 m. trečiąjį ketvirtį brukalų mažėjo, bet daugėjo kenkėjiškų siuntimų

2012 m. 3-iąjį ketvirtį nepageidaujamų pranešimų apimtis, palyginti su prieš tai buvusiu periodu, sumažėjo 2,8 proc. ir sudarė 71,5 proc. Tačiau ekspertai užfiksavo žymų kenkėjiškų siuntimų padidėjimą – nuo 3 proc. iki 3,9 proc., ir šį augimą galima vadinti dar viena metų tendencija. skaityti »

Rusijai paskelbtas kibernetinis karas

Programišiai iš grupuotės „GhostShell“ pradėjo operaciją „Project Black Star“, kurios esmė – kibernetinis karas su Rusija. skaityti »

Spragos asmeniniame kompiuteryje: pažeidžiamiausių priedų, skirtų dirbti internetu, penketukas

Šiais laikais internetas daugiausia atakuojamas pasitelkiant eksportus. Jie sėkmingai veikia todėl, kad populiariosios programos, tokios kaip operacinės sistemos, naršyklės, biuro paketai, muzikiniai grotuvai ir pan., labai pažeidžiamos. skaityti »

Pasitikrinkite savo išmanųjį telefoną dėl kibernetinių grėsmių

„Kaspersky Lab“ duomenimis, per pastaruosius pusantrų metų mobiliųjų kenkėjiškų programų skaičius padidėjo beveik 20 kartų. Dabar kiekvienas išmaniojo telefono vartotojas gali kreiptis į Mobiliųjų telefonų techninį centrą (MTTC) ir patikrinti savo įrenginį dėl grėsmių. skaityti »

JTO nori stiprinti interneto erdvės stebėjimą ir kontrolę

Jungtinių Tautų Organizacijos atstovai išreiškė norą stiprinti internetu besinaudojančių asmenų stebėjimą, taip siekiant palengvinti potencialių teroristų aptikimą ir įkalčių, reikalingų jiems nuteisti, surinkimą. skaityti »

Kibernetiniai nusikaltimai verslui kelia rimtą grėsmę

2012 m. opiausių verslo problemų sąraše kibernetinės grėsmės atsidūrė antroje vietoje, o pirmoje – nesklandumai, susiję su ekonomikos nestabilumu. skaityti »