Kodėl lietuviai piratauja?

Publikuota: 2015 m. balandžio 21 d. antradienis

Tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad nelegaliais būdais įvairią intelektinę  nuosavybę (IN) naudoja net 60 proc. apklaustųjų. Panašus skaičius žmonių mano, kad retkarčiais nelegaliai atsisiunčiamas filmas ar muzikos kūrinys niekam nepadaro žalos, tačiau ekspertų skaičiavimais, vien 2013 metais Lietuvos IN kūrėjai dėl nelegalios veiklos prarado 34 mln. eurų.

„Baltic Software Alliance“ (BSA) duomenimis, Rytų Europa, taip pat ir Lietuva, nuolat įvardijama kaip viena iš piratavimo lyderių pasaulyje, tad nenuostabu, kad mūsų šalyje ši problema itin aktuali. Dalis dėl piratavimo prarastos sumos, žinoma, priklauso muzikos ir kino industrijai: atlikėjai ir autoriai priversti ieškoti įvairių būdų kaip užsidirbti iš savo kūrybos, nes klasikinis laikmenų pardavimas sumenkęs, o skaitmeniniai kūrinių pardavimai nei iš tolo nekompensuoja patiriamų praradimų. Ekonomistų paskaičiavimai rodo, kad intelektinė nuosavybė Lietuvoje sukuria 5,4 proc. BVP, o jos produktų eksportas sudaro net 6 proc. – tai beveik dvigubai daugiau nei pieno produktų eksportas.

Dėl mažėjančių pajamų kūrėjai ir intelektinės nuosavybės teisių turėtojai turi ieškoti kitų būdų, kaip uždirbti iš savo produkcijos, o tai dažniausiai jų intelektinius kūrinius pabrangina. Lietuvoje kol kas neveikia pasaulinio lygio kino ir TV įrašų bibliotekos, o vietinis verslas nemato prasmės investuoti į skaitmeninio turinio platformas, kol jis yra laisvai pasiekiamas neteisėtais kanalais.

Apklausos duomenimis, atitinkamai net 11 ir 10 procentų apklaustųjų naudoja tik nelegaliu būdu įgytus filmus ir muzikos įrašus. Tačiau šie skaičiai yra labai sąlyginiai, nes žmonės nėra linkę atvirauti šia tema. Kita vertus, pastaruoju metu Lietuvoje sparčiai daugėja legalių muzikos transliavimo ir įsigijimo portalų: didžiausia pasaulio įrašų parduotuvė „iTunes“, populiariosios tiesioginio srauto paslaugos „Spotify“ bei „Deezer“, didžiausia lietuviškos muzikos biblioteka „Pakartot.lt“. Galimybių įsigyti muzikos įrašus ar teisėtai juos atkurti tikrai daugėja ir praktinio poreikio juos naudoti nelegaliai nebelieka. Labai iš lėto, bet visuomenės sąmoningumas didėja, o intelektiniai kūriniai imami traktuoti kaip bet kuris kitas produktas ar paslauga.“

Specialisto žodžius atkartoja ir 23 proc. „Spinter tyrimai“ apklausos respondentų, kurie teigia nelegalias kopijas iškeičiantys į legalių svetainių sukauptą turinį. Būtent alternatyvų turėjimas pirmiausiai leistų sumažinti neteisėto įrašų atkūrimo mastą: 34 proc. apklaustųjų pagrindine priežastimi įvardija didelį nelegalių IN gaminių prieinamumą, 30 proc. nurodė, kad tai – būdas sutaupyti pinigų, 24 proc. teigia nerandantys patogių būdų naudoti legaliai.

Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija 2000 m. pradėjo švęsti pasaulinę IN dieną, šiemet balandžio 26 d. ją minės ir Lietuva. Speciali 2015 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės dienos tema – „Susivienykime vardan muzikos“ (angl. „Get Up, Stand Up for Music).

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Trečdalis Lietuvos vartotojų duomenis apsaugo primityviais slaptažodžiais

Kenkėjo parinktas arba pavogtas slaptažodis gali tapti raktu į visą vartotojo informaciją: nuo asmeninių nuotraukų iki kreditinės kortelės numerio. Dėl šios priežasties rekomenduojama kurti sudėtingus slaptažodžius naudojantis paslaugomis realiuoju laiku. skaityti »

Daugiausia nelegalių kūrinių siunčiasi amerikiečiai

Pirmąjį šių metų pusmetį pasaulyje nelegaliai parsisiųsta 405 mln. albumų ir singlų. Daugiausia piratų gyvena JAV – amerikiečiai parsisiuntė net 96,8 mln. albumų ir singlų, Didžiojoje Britanijoje – 43,3 mln., Italijoje – 33 mln. skaityti »

„Kaspersky Lab“ aptiko kibernetinį šnipą

„Kaspersky Lab“ paskelbė aptikusi miniFlame – nedidelę ir labai lanksčią kenkėjišką programą, skirtą vogti duomenis ir valdyti užkrėstas sistemas per kibernetinio šnipinėjimo metu atliekamas taškines atakas. skaityti »

„Kaspersky Lab“: kas gresia Vakarams?

„Kaspersky Lab“ ekspertai atliko Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos šalims aktualiausių informacinių grėsmių tyrimą. Jo rezultatai rodo, kad dėl didžiulės interneto plėtros ir aktyvaus europiečių bei amerikiečių naudojimosi tinklo galimybėmis auga kibernetinių nusikaltimų skaičius. skaityti »

Technologija „Saugūs mokėjimai“ laimėjo nepriklausomame konkurse

Naujoji „Kaspersky Lab“ technologija „Saugūs mokėjimai“, maksimaliai apsauganti mokėjimus realiuoju laiku, pelnė 100 procentų rezultatą nepriklausomame saugumo ekspertų grupės www.Matousec.com konkurse. skaityti »

Kibernetinės atakos atveju JAV pagrasino prevenciniais atsakomaisiais smūgiais

JAV karinės pajėgos imsis prevencinių atsakomųjų veiksmų, jei šalies valdžia sužinos apie rengiamą kibernetinę ataką. skaityti »

Programišiai atakavo Baltųjų rūmų kompiuterių tinklą

Kaip pranešė „Reuters“, Baltųjų rūmų kompiuterių tinklą šios savaitės pradžioje atakavo kibernetiniai nusikaltėliai. skaityti »

„Kaspersky Lab“ žino, kuo vaikai domisi internete

Internetas tampa vis svarbesne vaikų gyvenimo dalimi, o tėvai vis labiau nerimauja dėl lengvai pasiekiamo nepageidaujamo turinio. Prasidėjus naujiems mokslo metams bendrovė „Kaspersky Lab“ išnagrinėjo savo vartotojų sprendimuose diegiamo modulio „Tėvų kontrolė“ statistiką, o ji rodo, kad vaikai dažniausiai bando pažiūrėti tai, kas skirta išskirtinai suaugusiems. skaityti »

Apie saugumą elektroninėje erdvėje – specializuotoje interneto svetainėje

Nuo 2012 m. rugsėjo 24 d. visi elektroninių paslaugų vartotojai jau gali apsilankyti atnaujintoje Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) specializuotoje svetainėje www.esaugumas.lt, kurioje pateikiama išsami informacija apie saugumą elektroninėje erdvėje. skaityti »

„Microsoft“ pasiūlė vartotojams pataisyti „Internet Explorer“

Bendrovė „Microsoft“ išleido instrumentą „Fix It“ („Pataisyk tai“), kuris vienu paspaudimu šalina naršyklėje „Internet Explorer“ pastebėtą pažeidžiamumą. Net nereikia perkrauti kompiuterio. skaityti »