Kodėl lietuviai piratauja?

Publikuota: 2015 m. balandžio 21 d. antradienis

Tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad nelegaliais būdais įvairią intelektinę  nuosavybę (IN) naudoja net 60 proc. apklaustųjų. Panašus skaičius žmonių mano, kad retkarčiais nelegaliai atsisiunčiamas filmas ar muzikos kūrinys niekam nepadaro žalos, tačiau ekspertų skaičiavimais, vien 2013 metais Lietuvos IN kūrėjai dėl nelegalios veiklos prarado 34 mln. eurų.

„Baltic Software Alliance“ (BSA) duomenimis, Rytų Europa, taip pat ir Lietuva, nuolat įvardijama kaip viena iš piratavimo lyderių pasaulyje, tad nenuostabu, kad mūsų šalyje ši problema itin aktuali. Dalis dėl piratavimo prarastos sumos, žinoma, priklauso muzikos ir kino industrijai: atlikėjai ir autoriai priversti ieškoti įvairių būdų kaip užsidirbti iš savo kūrybos, nes klasikinis laikmenų pardavimas sumenkęs, o skaitmeniniai kūrinių pardavimai nei iš tolo nekompensuoja patiriamų praradimų. Ekonomistų paskaičiavimai rodo, kad intelektinė nuosavybė Lietuvoje sukuria 5,4 proc. BVP, o jos produktų eksportas sudaro net 6 proc. – tai beveik dvigubai daugiau nei pieno produktų eksportas.

Dėl mažėjančių pajamų kūrėjai ir intelektinės nuosavybės teisių turėtojai turi ieškoti kitų būdų, kaip uždirbti iš savo produkcijos, o tai dažniausiai jų intelektinius kūrinius pabrangina. Lietuvoje kol kas neveikia pasaulinio lygio kino ir TV įrašų bibliotekos, o vietinis verslas nemato prasmės investuoti į skaitmeninio turinio platformas, kol jis yra laisvai pasiekiamas neteisėtais kanalais.

Apklausos duomenimis, atitinkamai net 11 ir 10 procentų apklaustųjų naudoja tik nelegaliu būdu įgytus filmus ir muzikos įrašus. Tačiau šie skaičiai yra labai sąlyginiai, nes žmonės nėra linkę atvirauti šia tema. Kita vertus, pastaruoju metu Lietuvoje sparčiai daugėja legalių muzikos transliavimo ir įsigijimo portalų: didžiausia pasaulio įrašų parduotuvė „iTunes“, populiariosios tiesioginio srauto paslaugos „Spotify“ bei „Deezer“, didžiausia lietuviškos muzikos biblioteka „Pakartot.lt“. Galimybių įsigyti muzikos įrašus ar teisėtai juos atkurti tikrai daugėja ir praktinio poreikio juos naudoti nelegaliai nebelieka. Labai iš lėto, bet visuomenės sąmoningumas didėja, o intelektiniai kūriniai imami traktuoti kaip bet kuris kitas produktas ar paslauga.“

Specialisto žodžius atkartoja ir 23 proc. „Spinter tyrimai“ apklausos respondentų, kurie teigia nelegalias kopijas iškeičiantys į legalių svetainių sukauptą turinį. Būtent alternatyvų turėjimas pirmiausiai leistų sumažinti neteisėto įrašų atkūrimo mastą: 34 proc. apklaustųjų pagrindine priežastimi įvardija didelį nelegalių IN gaminių prieinamumą, 30 proc. nurodė, kad tai – būdas sutaupyti pinigų, 24 proc. teigia nerandantys patogių būdų naudoti legaliai.

Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija 2000 m. pradėjo švęsti pasaulinę IN dieną, šiemet balandžio 26 d. ją minės ir Lietuva. Speciali 2015 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės dienos tema – „Susivienykime vardan muzikos“ (angl. „Get Up, Stand Up for Music).

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Naujasis „Mobotix“ stebėjimo modulis siūlo unikalų apsaugos sprendimą

Didelės raiškos IP vaizdo sistemų gamintoja „Mobotix“ pristatė naujovę apsaugos sprendimų srityje – iš dviejų kamerų susidedantį stebėjimo modulį „Mobotix D14 DualDome“, kurių bendra raiška siekia net 6,2 mln. taškų. skaityti »

Internetu plinta pavojingi pranešimai

Lietuvos Respublikos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys CERT–LT įspėja interneto paslaugų vartotojus, kad šiomis dienomis platinami elektroniniai pranešimai neva iš „Swedbanko“, kuriuose informuojama, kad el. bankininkystės sąskaita laikinai sustabdyta, ir prašoma klientų pateikti savo prisijungimo prie sistemos duomenis. skaityti »

JAV interneto piratams – šeši perspėjimai

Stambiausi JAV interneto tiekėjai sutarė su muzikos ir kino kompanijomis dėl kovos su interneto piratais priemonių. skaityti »

Lietuvos Vyriausybė patvirtino pirmąją nacionalinę kibernetinio saugumo programą

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino pirmąją Nacionalinę elektroninės informacijos saugos programą. skaityti »

„Visidon AppLock“ – kokybiška „Android“ telefonų apsauga

Vis sparčiau didėjantis išmaniųjų telefonų populiarumas kelia ir šiokių tokių problemų. skaityti »

Britanijos policija: internetinio įsilaužėlio areštas – reikšmingas įvykis

Vyriausiasis Britanijos policijos pareigūnas trečiadienį pareiškė, kad paauglio internetinio įsilaužėlio areštas yra „labai svarbus“ tarptautinei kovai su grupuote, kuri įtariama kibernetiniais išpuoliais prieš pasaulines bendroves. skaityti »

Japonijoje už kompiuterinių virusų kūrimą gresia kalėjimas

Japonijoje priimtas įstatymas, susijęs su kibernetiniai nusikaltimais. Remiantis juo, už kompiuterinių virusų kūrimą, saugojimą ir platinimą gresia bauda arba laisvės atėmimas. skaityti »

Vokietijoje atidarytas kibernetinio saugumo centras

Vokietijoje įvyko oficialus naujos įstaigos, atsakingos už šalies apsaugą nuo kibernetinių atakų, pristatymas. skaityti »

Įmonių kompiuteriuose – piratinių programų už šimtus tūkstančių litų

Š.m. pirmąjį pusmetį programinės įrangos gamintojų asociacijos „Business Software Alliance“ (BSA) iniciatyva atlikti tyrimai parodė, kad vis dar nemažai įmonių naudojasi nelegalia programine produkcija. skaityti »

Pasaulinė duomenų apsaugos programinės įrangos rinka ir toliau auga

Informacijos apsaugos programinės įrangos pasaulinė rinka 2010 metais išaugo 12 proc. – iki 16,5 mlrd. JAV dol. skaityti »