Programinės įrangos „piratavimas“ vartotojams ir verslui kainuoja milijardus valandų ir lėšų

Publikuota: 2013 m. balandžio 1 d. pirmadienis

„Microsoft“ užsakymu „International Data Center“ (IDC) atliko pasaulinį „piratinės“ programinės įrangos tyrimą ir nustatė, kad vartotojai siųsdamiesi „piratines“ kompiuterių programas turi 33 proc. tikimybę užkrėsti savo kompiuterius virusais ir kenkėjiškomis programomis. Vartotojai identifikuodami užkratus ir taisydami jų padarytą žalą sugaištų 1,5 mlrd. valandų ir išleistų apie 22 mlrd. JAV dolerių (apie 76 mlrd. litų).

Tyrimas įvertino, kad bendrovės, parsisiųsdamos „piratines“ kompiuterių programas, turi 30 proc. tikimybę užkrėsti kompiuterius virusais ir kenkėjiškomis programomis. Tokių programų žala bendrovėms gali siekti 114 mlrd. JAV dolerių, kuriuos jos turėtų išleisti spręsdamos kenkėjiškų programų sukeltas programišių atakas.

„Kai kurios kenkėjiškos programos stebi kiekvieną klaviatūros paspaudimą ir gali asmeninę ar finansinę informaciją perduoti nusikaltėliams. Be to, tokios programos gali naudotis kompiuterio mikrofonu ar kamera ir taip matyti ir girdėti kas vyksta aukos namuose ar darbe. Geriausias būdas išvengti tokių kenkėjiškų programų – perkant kompiuterį reikalauti, kad būtų įdiegtos tik originalios programos“, – sakė „Microsoft“ kovos su kibernetiniais nusikaltimais centro   asocijuotas vyriausiasis patarėjas Deividas Finas.

„Piratinės“ programos sulėtina kompiuterį ir atveria saugumo spragas

64 proc. apklaustųjų, dalyvavusių tyrime žinojo, kad „pirataujantys“ jų pažįstami susidūrė su saugumo problemomis. Didžiausiais „piratinių“ programų pavojais tyrimo dalyviai įvardino duomenų praradimą bei tapatybės vagystę. Šiuos pavojus įvardino atitinkamai 48 ir 29 proc. apklaustųjų. Be to, 45 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad įdiegta neoriginali programinė įranga sulėtino kompiuterio darbą ir turėjo būti pašalinta.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad bendrovėse darbuotojai dažnai savarankiškai įdiegia programas savo darbo kompiuteriuose. 38 proc. bendrovių IT administratorių pripažįsta, kad tokia problema egzistuoja, tačiau ne visi – 65 proc. – jų mano, kad tokios programos kelią pavojų bendrovės duomenų saugumui. Tyrimo metu paaiškėjo, kad 57 proc. įmonių darbuotojų yra nors kartą įdiegę savo nuosavą programą į darbo kompiuterį iš kurių tik 30 proc. patvirtino, kad įdiegta programa nesukėlė saugumo problemų.

„Kurdami programinę įrangą bankams ir finansinėms institucijoms ypatingą dėmesį skiriame apsaugos technologijoms, nes tik taip galime garantuoti mūsų klientų duomenų saugumą. Taip elgiasi visi, atsakingi programinės įrangos kūrėjai. Keista ir nesuprantama, kai žmonės šio saugumo atsisako, o vėliau gailisi dėl prarastų pinigų ar duomenų. Juk į „piratų“ rankas patekusi programinė įranga neretai yra modifikuojama, papildoma šnipinėjančiu ir asmeninius duomenis vagiančiu kodu. Būtent todėl rekomenduoju programinę įrangą įsigyti tik iš patikimų platintojų arba tiesiai iš tiekėjų. Beje, kaip sakė vienas žymus žmogus, piratavimas kenkia jūsų karmai“, – teigia programinės įrangos kūrėjos ETRONIKA direktorius Kęstutis Gardžiulis.

Didžioji dalis „piratinės“ programinės įrangos parsisiunčiama su šnipinėjimo įranga

Beveik pusė neoriginalios įrangos į kompiuterius patenka internetu, kur failų dalinimosi ar parsisiuntimo svetainėse net 78 proc. programų turi šnipinėjimo įrangą, o 36 proc. parsisiunčiama su „trojos arkliais“ arba paslėptomis reklaminėmis programomis.

IDC tyrimas „Pavojingas suklastotos ir „piratinės“ programinės įrangos pasaulis“ skirtas „Microsoft“ kampanijai „Play It Safe“, kuri atkreipia dėmesį į problemas, kurias sukelia programinės įrangos „piratavimas“. IDC tyrimo metu buvo patikrinta 270 svetainių ir failų pasikeitimo tarnybų, 108 programinės įrangos parsisiuntimų ir 155 kompaktiniai ar DVD diskai. Apklausoje sudalyvavo 2077 kompiuterių vartotojai ir 258 IT administratoriai iš Brazilijos, Kinijos, Vokietijos, Indijos, Meksikos, Lenkijos, Rusijos, Tailando, Didžiosios Britanijos ir JAV.

Pasitikrinti ar kompiuteryje veikia originali programinė įranga galima „Microsoft“ svetainėje: www.microsoft.com/security/. Šioje svetainėje taip pat galima rasti įrankių kenkėjiškoms ir šnipinėjimo programoms pašalinti.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Moterys labiau nerimauja dėl savo privatumo internete nei vyrai

Socialinių tinklų naudotojai pagaliau pradėjo vertinti savo apsaugos internete svarbą. Saugumo sprendimų kūrėjos ESET surengtas tyrimas atskleidė, kad du trečdaliai britų jau ėmėsi priemonių, kad apsaugotų savo privatumą internete. skaityti »

Kaip apsaugoti nuo kenkimo programų mobiliuosius įrenginius?

Europos policijos biure veikiantis Europos kibernetinių nusikaltimų centras kartu su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis bei ES agentūromis ENISA ir eu-LISA spalio mėnesį pradėjo vieną iš Europos kibernetinio saugumo mėnesiui skirtų veiklų – informacinę kampaniją dėl kenkimo programų mobiliuosiuose įrenginiuose. skaityti »

„Kaspersky Lab“ nustatė pagrindines Europos grėsmes

Pasaulinė kibernetinio saugumo bendrovė „Kaspersky Lab“ spalio 20–23 d. Maltoje surengė kasmetį Europos kibernetinio saugumo savaitgalį. Į renginį susirinko bendrovės ekspertai, Nyderlandų nacionalinės policijos atstovai, žurnalistai ir verslo svečiai iš viso regiono. skaityti »

2016 m. III ketvirtį RRT gavo 210 pranešimų apie neteisėtą ar žalingą turinį internete

2016 m. III ketvirtį Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) interneto karštąja linija gavo 210 pranešimų apie neteisėtą ar žalingą turinį internete. skaityti »

Tyrimas: 43 proc. vartotojų naudoja vieną slaptažodį skirtingiems prisijungimams

„Get Safe Online“ atlikto tyrimo duomenimis, net 43 proc. Jungtinės Karalystės vartotojų naudoja vieną slaptažodį, kad prisijungtų prie skirtingų internetinių paskyrų ar svetainių. skaityti »

Įspėja dėl plintančių sukčiavimo atakų

Saugumo sprendimų kūrėja ESET nustatė naują globalią sukčių kampaniją, naudojančią kenksmingą programą „HTML/FakerAlert“. skaityti »

Kaip nepradanginti svarbių duomenų iš kompiuterio

Jei staiga kompiuteris sugenda arba yra pavagiamas, visi jame esantys duomenys dingsta. Ką daryti, kad tokios situacijos nesukeltų tiek daug streso? skaityti »

Automobilis be elektroninių pagalbininkų šiandien neįsivaizduojamas

Elektroninės saugumo sistemos automobiliuose atsirado palyginti neseniai. Kas yra tie nematomi pagalbininkai ir kokią naudą jie duoda? skaityti »

Per 10 metų CERT-LT tirtų kibernetinių incidentų skaičius išaugo 447 kartus

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT) mini 10-ąsias savo veiklos metines. skaityti »

Telefoninių pokalbių klausymasis – teisės į privatumą pažeidimas?

Ar Lietuvoje masiškai išduodant leidimus klausytis telefoninių pokalbių nėra sistemingai pažeidinėjama asmenų teisė į privatumą? skaityti »