Po ketvirtadienį vykusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio, komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas pabrėžė, kad būtina suformuoti privataus ir viešojo sektorių bendradarbiavimo modelį, kuris užtikrintų operatyvią gynybą nuo kibernetinių atakų.
Po ketvirtadienį vykusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio, komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas pabrėžė, kad būtina suformuoti privataus ir viešojo sektorių bendradarbiavimo modelį, kuris užtikrintų operatyvią gynybą nuo kibernetinių atakų. Parlamentaras pridūrė, kad visos už kibernetinį saugumą atsakingos institucijos kažką daro, bet tik maža jų dalis bendradarbiauja tarpusavyje.
Komiteto posėdžio metu pasisakė Ryšių reguliavimo tarnybos, Vidaus reikalų ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, informacinių ir ryšių technologijų asociacijos „Infobalt“, interneto žiniasklaidos asociacijos atstovai ir kiti. Buvo pateikti pasiūlymai, kaip galima pagerinti kibernetinio saugumo šalyje lygį, kalbama apie užsienio valstybių patirtį ir galimus veiksmus artimuoju laikotarpiu.
„Posėdžio metu su verslo, valstybės institucijų ir žiniasklaidos atstovais konstatavome, kad būtina viena ir aiški sistema, reaguojanti, sprendžianti ir paskirstanti pareigas tarp atsakingų žinybų, ekspertų ir valdžios atstovų. Nereikia ieškoti naujų žmonių, galime ir iš dabartinių žinybų surinkti profesionalus, suteikti jiems kompetencijas ir įgaliojimus siūlyti sprendimus. Reikia, kad šie žmonės sukurtų sistemą, kuri veiktų efektyviai“, – sakė A. Paulauskas.
Pasak komiteto pirmininko, kibernetinio saugumo sričiai sureguliuoti reikalingi ir teisės aktai, tačiau vien jų tikrai nepakaks. Posėdyje buvo kalbama su kokiomis kliūtimis susiduria kibernetinį saugumą kuruojančios įstaigos, apžvelgtas nusikalstamumas elektroninėje erdvėje, turimi resursai ir planai ateičiai.
„Kiekviena įstaiga susiduria tiek su finansinėmis problemomis, tiek su žmogiškųjų išteklių problemomis, iškeltas ir bendradarbiavimo su mokslo įstaigomis klausimas. Tačiau spręsti jas reikia siekiant bendradarbiavimo, nustatyti standartus ir pagaliau imtis darbų. Milijonus techninei gynybai stiprinti galime leisti tada, kai tai yra ekonomiškai pagrįstos ir atsiperkančios investicijos“, – po posėdžio teigė A. Paulauskas.
Posėdžio metu A. Paulauskas pabrėžė, kad priemonių būtina imtis pirmininkavimo metu, tačiau reikia nepamiršti galvoti ir apie tolesnes perspektyvas ir semtis patirties iš užsienio.
Komitetas po svarstymo žada suformuluoti siūlymus kibernetinio saugumo užtikrinimo klausimu ir juos teikti Vyriausybei bei Vidaus reikalų ministerijai.