Vaizdo apsauga: kokias kameras rinktis?

Publikuota: 2010 m. liepos 12 d. pirmadienis

SmartHouse logotipas
Daugiabučių bendrijos ir individualių namų savininkai, kaip ir verslo bendrovės, pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiria nuosavybės apsaugai. Bene populiariausias ir efektyviausias prevencinės apsaugos būdas – vaizdo stebėjimo kameros. Tačiau, kaip pastebi specialistai, pasitaiko, jog išsirinkus sprendimą vėliau juo nusiviliama. To priežastis – prastos kokybės vaizdo kameros.

„Penkių kontinentų“ Intelektinių pastatų projektų skyriaus vadovas Vaidotas Bijūnas atkreipia dėmesį, jog dažniausia nusiviliama pasenusios technologijos analoginėmis kameromis. Nors jos yra kiek pigesnės nei skaitmeninės, tačiau nusileidžia šioms pagal visas technines charakteristikas.

„Kas iš to, jeigu kamera nufilmuoja vaizdą, tačiau iš jo neįmanoma atpažinti, kas įvykdė vieną ar kitą nusižengimą? Analoginės kameros itin prastai „gaudo“ judančius objektus, o nusikaltėliai juk nestovi vietoje. Taigi, prieš renkantis apsaugos sprendimą siūlyčiau labai gerai išnagrinėti technines jo savybes“, – aiškina V. Bijūnas.

Jo teigimu, kita labai svarbi vaizdo kamerų charakteristika – vaizdo raiška, arba rezoliucija. Ji parodo, kiek ryškus bus vaizdas jį didinant ir atpažįstant reikiamus objektus. Maksimali analoginių kamerų raiška – 0,4 megapikselių, tuo metu skaitmeninių kamerų raiška yra tris kartus didesnė ir siekia 1,3 megapikselių.

„Be to, nereikia pamiršti įrangos eksploatavimo sąnaudų. Kiekvienai analoginei kamerai reikalingas atskiras elektros įtampos laidas. O skaitmeninės kameros gali būti prijungtos prie elektros tinklo tuo pačiu kabeliu, kuriuo perduodami skaitmeniniai vaizdo signalai. Tai padeda sutaupyti ne tik įrangos diegimo išlaidas, bet ir bendras elektros energijos sąnaudas“, – tikina „Penkių kontinentų“ specialistas.

Vaizdo kamera

Pasak jo, dar vienas skaitmeninių kamerų privalumas – tai galimybė fiksuoti tik tam tikrus įvykius tam tikru metu.

„Protingas“ skaitmenines kameras galima nustatyti taip, kad, pavyzdžiui, dienos metu žmonių judėjimą jos laikys „normaliu“ reiškiniu, o judėjimą naktį – „pavojingu“ ir dėl to automatiškai išsiųs perspėjimą. Taigi, „protingi“ įrašai suteikia galimybę gerokai sutrumpinti laiką, reikalingą užfiksuotiems duomenims analizuoti. O tai sumažina laiko sąnaudas ir duomenų kaupimui reikalingus resursus“, – teigia V. Bijūnas.

Jis pripažįsta, kad vienkartinės išlaidos įsigyjant analogines kameras gali būti mažesnės, tačiau per kelerius metus jų eksploatacijai bus išleista kur kas daugiau nei skaitmeninių kamerų priežiūrai, jau nekalbant apie didesnį saugumą.

„Tuo realiai jau įsitikino „Saugios kaimynystės“ programoje dalyvaujanti sostinės Viršuliškių namų bendrija, kurios užsakymu „Penki kontinentai“ neseniai įdiegė modernią stebėjimo sistemą su skaitmeninėmis kameromis“, – teigia V. Bijūnas.

Daugiau informacijos apie vaizdo apsaugos ir kitus intelektinio būsto „Smarthouse“ sprendimus galima rasti adresu www.smarthouse.lt.

Šaltinis: Penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Телевидение будущего угадает ваши желания

Первые эксперименты с использованием электронных лучей для передачи и приема изображения проводились еще в начале 1920-х годов. За 100 лет формат телевидения изменился до неузнаваемости. skaityti »

„No More Ransom“ iniciatyva: daugiau nei 28 000 iššifruotų įrenginių

Prieš metus, 2016 m. liepos 25 d., Nyderlandų nacionalinė policija, Europolas, „McAfee“ ir „Kaspersky Lab“ pradėjo iniciatyvą „No More Ransom initiative“. skaityti »

Naujas pavojingas bankinis „Trojos“ virusas pasirengęs pulti

„Kaspersky Lab“ ekspertai aptiko „NukeBot“ – naują kenkėjišką programą, kuri skirta vogti internetinės bankininkystės klientų duomenis. skaityti »

Dėmesio: plinta apgaulingos SMS žinutės

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba informuoja, kad šiuo metu Lietuvoje plinta SMS pranešimai, kuriais piktavaliai siekia išgauti prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis. skaityti »

Darbuotojų identifikacijai po oda įsiuvami lustai

Dvi įmonės jau eksperimentuoja savo darbuotojams po oda įsiūdamos mikroschemas. skaityti »

Ar pildosi 2017 m. saugumo prognozės?

Panašu, kad ekspertai nesuklydo prognozuodami išpirkos reikalaujančių kenkėjų gausą ir kitas saugumo grėsmes šiems metams. skaityti »

„Kaspersky Lab“ švenčia 20 metų jubiliejų

1989 m. jaunas programinės įrangos inžinierius nustatė, kad jo kompiuterį užpuolė nežinomas „Cascade“ virusas. Tas inžinierius – tai Eugenijus Kaspersky. skaityti »

„Mastercard“ investuoja į dirbtinio intelekto technologijas

„Mastercard“ įsigijo dirbtinio intelekto technologijas kuriančią įmonę „Brighterion“. skaityti »

Kibernetinio saugumo taryboje aptartas Nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos rengimas

Liepos 12 d. įvyko jau penktasis nuo 2015 m. egzistuojančios Kibernetinio saugumo tarybos, vadovaujamos Tarybos pirmininko – Krašto apsaugos viceministro Edvino Kerzos – posėdis. skaityti »

Socialiniai tinklai darbe – kaip užtikrinti įmonės saugumą?

Remiantis „Cisco“ ataskaita, masinę auditoriją sutraukiantys internetiniai puslapiai, taip pat ir socialiniai tinklai, kelia ženklią grėsmę verslo duomenų saugumui. skaityti »

Interneto bankininkystės saugumo incidentai bankams kainuoja 1,8 mln. JAV dolerių

61 proc. kibernetinio saugumo incidentų, susijusių su internetine bankininkyste, puolamoms institucijoms pridaro papildomų išlaidų, įskaitant duomenų, prekių ženklo ar įmonės reputacijos praradimą, konfidencialios informacijos nutekėjimą ir t. t. skaityti »