1986 metais visi Didžiosios Britanijos dienraščiai rašė apie Suzy Lamplugh – 25 metų nekilnojamojo turto pardavimo agentę, kuri išvyko į susitikimą su klientu ir dingo. To nebūtų nutikę mūsų dienomis, kai darbuotoją apsaugoti gali „visa apimantis internetas“ (angl. Internet of Everything).

Daugelis darbdavių šiai problemai skiria itin daug dėmesio ir ieško būdų, kaip ją spręsti. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos valstybinė sveikatos apsaugos tarnyba jau šiandien naudoja įvairius apsaugos įrenginius. Tarp jų – „Identicom“. Tai individualiam naudojimui skirtas apsaugos įrenginys, sujungtas su darbuotojo pažymėjimu. Šis prietaisas leidžia vienu mygtuko spustelėjimu susisiekti su pranešimus priimančiu centru ir sulaukti pagalbos.

Toks ir kiti panašūs įrenginiai bei įvairios mobiliosios programėlės veikia mobiliojo ryšio arba GPS pagrindu, o jų veikimą neretai palaiko specialios dispečerinės tarnybos, reaguojančios į tokius nelaimės pranešimus ir suteikiančios pagalbą.

Vis dėlto GPS šiandien negali nustatyti visiškai tikslios asmens buvimo vietos patalpų viduje. Todėl į pagalbą pasitelkiamas „Wi-Fi“ tinklas. Pavyzdžiui, Vokietijos kompanija „LIV tec“ naudoja telefonų sistemą, kuri gali siųsti signalus pasitelkusi į pagalbą „Wi-Fi“ ryšį ir netgi automatiškai sukelti pavojaus signalą, jei asmuo netenka sąmonės ar negali pajudėti.

Tyrimų bendrovės „Berg Insight“ vyresnysis analitikas André Malm prognozuoja, kad „visa apimančiu internetu“ pagrįstos technologijos artimiausiu metu taps dar intelektualesnės ir gebės nusiųsti pagalbos prašymą arčiausiai esantiems žmonėms, kurie galėtų greičiausiai suteikti pagalbą. Eksperto nuomone, nemažai galimybių šioje srityje atveria ir dėvimieji įrenginiai, tokie kaip širdies dūžius ir kūno temperatūrą matuojančios apyrankės.

Įmonės „Berg Insight“ prognozėmis, panašiomis apsaugos priemonėmis 2020 metais naudosis 2,2 mln. Europos ir Šiaurės Amerikos gyventojų. Tokių sistemų diegimo lyderėmis turėtų tapti Didžioji Britanija, Vokietija, Prancūzija, Kanada ir Šiaurės Europos valstybės.