Pasaulio jau seniai nestebina mokėjimo kortelės, elektroniniai atsiskaitymai ar kitos nuotolinės finansinės paslaugos. Pernai prasidėjusi COVID-19 pandemija šią transformaciją dar paspartino. Daugybė šalių septynmyliais žingsniais žengia į naują realybę, kurioje nėra nei  monetų, nei kupiūrų. Grynųjų pinigų atsisakymo spartai įtakos turi daug veiksnių: naujų patogių bei saugių atsiskaitymo būdų atsiradimas, inovacinių technologijų plėtra ir netgi  ekstremalios situacijos – šiuo metu pasaulį užvaldžiusi COVID-19 pandemija.

Konsultacijų bendrovė „Boston Consulting Group“ (BCG) kartu su tarptautine sistema „Swift“ paskelbė ataskaitą „Tarptautiniai atsiskaitymai 2020 m.: pirmyn į ateitį“, atspindinčią dabartinę atsiskaitymų situaciją pasaulyje. Joje skelbiama, kad COVID-19 paspartino perėjimą prie negrynųjų atsiskaitymų. Analitikų duomenimis, grynųjų pinigų naudojimas pandemijos metu sumažėjo 48 proc. BCG įvertino atsiskaitymų grynaisiais pinigais pokyčius. Lyderiaujančią poziciją užėmė Didžioji Britanija (grynųjų vartojimas čia sumažėjo 62 proc.), Kanada (– 59 proc.), Australija (– 53 proc.), Rusija ir Rumunija (– 48 proc.),  Olandija (– 47 proc.).

BCG ataskaitos duomenimis, 2024 m. pasaulinės metinės negrynųjų atsiskaitymų pajamos gali pasiekti 1,8 trln. JAV dolerių, jei pasiteisintų spartaus ekonomikos atsigavimo scenarijus. Taigi bendras metinis augimo tempas sudarytų 4,4 proc.

Iš teigiamų 2020-ųjų tendencijų ekspertai išskiria spartų perėjimą prie bekontakčių atsiskaitymų ir vis plačiau taikomą B2B mokėjimų automatizavimą.

Situacija Lietuvoje

Dar prieš koronaviruso pandemijos pradžią atsiskaitymas negrynaisiais pinigais Lietuvoje nuolat augo. Lietuvos banko duomenimis, pernai vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai teko 233 mokėjimų negrynaisiais pinigais operacijos. t.y., 30 operacijų daugiau nei 2018 m. Pandemijos sąlygomis mokėjimo paslaugų teikėjai greitai sureagavo į karantino padiktuotus ribojimus: pakeitė klientų aptarnavimo sąlygas, padidino atsiskaitymų bekontaktėmis mokėjimo kortelėmis limitą iki 50 eurų.

Antrajame 2020 m. ketvirtyje elektroninių atsiskaitymų skaičius, palyginti su tuo pačiu pernai metų periodu, išaugo net 125 proc. Šalies gyventojai pradėjo naudotis elektronine bankininkyste 51 proc. dažniau. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, šiuo laikotarpiu iš bankomatų buvo išimta 2 mlrd. eurų (20 proc.) mažiau, nei 2019 m. Ekspertai šią tendenciją sieja ne tik su skaitmeninių atsiskaitymų populiarėjimu, bet ir su koronaviruso pandemija, kuri keičia vartotojų įpročius.

Rinka prisitaiko prie vartotojų poreikių

Kas lemia negrynųjų pinigų naudojimo dažnumą? Anot „Penkių kontinentų“ grupės įmonės „ASHBURN International“  Sistemų eksploatavimo skyriaus vadovo Dainiaus Einorio, visų pirma, tai lemia mokėjimo operacijos suma, prekybos vietos ypatybės, nustatyti komisiniai, taip pat galimybė atsiskaityti įvairiais būdais, įvairiomis atsiskaitymo priemonėmis.

„Atsiskaitymas be grynųjų yra vienas patogiausių mokėjimų priėmimo būdų, taupantis laiką. Šiais laikais kiekvienos parduotuvės savininkas supranta, kad verta pasiūlyti savo pirkėjams galimybę atsiskaityti mokėjimo kortelėmis (tiek fizinėmis, tiek virtualiomis mobiliuosiuose telefonuose). Tai viena iš efektyvaus verslo sąlygų. Bekontaktis atsiskaitymas, kai nereikia įvesti PIN kodo, užtrunka iki 10 s., t.y., du kartus greičiau nei atsiskaitant grynaisiais pinigais. Kasininkui nereikia tikrinti pinigų, ar jie nepadirbti, nereikia jų perskaičiuoti ir išduoti pirkėjui grąžos“,–  pasakoja „ASHBURN International“ atstovas.

Šiandien mokėjimų erdvė perpildyta, randasi vis daugiau netradicinių žaidėjų, konkuruojančių dėl klientų su bankais ir mokėjimo paslaugų teikėjais.

Gresianti krizė skatina bendroves paspartinti skaitmenizaciją ir valdyti rizikas naujais būdais. Ekspertų nuomone, išloš tie, kurie šį laiką išnaudoja reikšmingiems atsinaujinimo pokyčiams. Pandemija atveria naujų galimybių toms įmonėms, kurios geba įveikti konkurenciją, išplėsti veiklos mastą ir savo produktais ar paslaugomis pakeisti kasdienį vartotojų gyvenimą.

Suskleisti straipsnį