Lietuva – perdainuotojų kraštas

 

Šiais metais švęsime Lietuvos nacionalinės televizijos penkiasdešimties metų jubiliejų. Šią televiziją, kartu su ja supančia plačia infrastruktūra  – Lietuvos radiju, ilgaamžiu lengvosios muzikos orkestru ir įrašų  studijomis galime drąsiai pavadinti lietuviškos populiariosios  muzikos lopšiu.

Apžvelgus penkiasdešimties metų laikotarpio populiariausių lietuviškų dainų sąrašą ir apklausus daugelį Lietuvos  atlikėjų bei prodiuserių, galima teigti, kad autorinės lietuviškos dainos klestėjo tik šeštajame ir devintajame  dešimtmečiuose. Šeštojo dešimtmečio hitai „Elektrėnų žiburiai“, „Vilniaus stogai“, „Lauksiu tavęs ateinant“ – žiba tarsi aukso grynuoliai lietuviškos estrados pelenuose. Devintajame dešimtmetyje dominavusiųjų grupių Antis, Foje, Katedra, Bix repertuaruose taip pat vos kelios perdainuotos dainos, visa kita – originalūs kūriniai.

Deja, kiti nacionalinės populiariosios muzikos laikotarpiai ryškiai paženklinti užsienio šlagerių melodijomis. Jo rezultatas akivaizdus – visų laikų populiariausių lietuviškai dainuojamų dainų sąraše teturime apie 40% dainų, kurios yra sukurtos lietuvių. Dauguma galbūt net nenutuokia kad garsiausios Dolskio, Šabaniausko, Povilaičio ar grupės „Nerija“ dainos atsirado sumaniai bei daugiau ar mažiau kūrybiškai pasinaudojus užsienio muzikos autorių kūrybos vaisiais. Juk daugelio puikiai pažįstamos ir pamėgtos dainos „Vėl, švieski man vėl“, „Sudeginti tiltai“, „Debesėli, debesėli“ yra ne kas kita, kaip lietuvių savaip perdainuoti užsienio atlikėjų estradiniai kūriniai. Tiesa, jų neblėstančio populiarumo priežastis ne vien ausį traukianti „importinė“ melodija, bet prie jos priderinti originalūs lietuviški dainų tekstai, neretai neturintys net ir tematinių ryšių su originalu.

O kurlink einama pastaruoju laiku? Jau prieš penkerius metus rinkoje stulbinantį pasisekimą turėjusi kompaktinių diskų trilogija „Populiariausi šlageriai“ buvo pradžia antrajam lietuviškai „perdainuotų“ dainų perdainavimui. Vėliau, prasidėjus realybės šou epopėjai, perdarytų kūrinių antriniai ir tretiniai perdainavimai, kuriuos jau sunku pavadinti savitais, išsikerojo tiek, jog pradėjo išstumti naujai sukuriamus kūrinius kaip muzikinį reiškinį apskritai. Išties, šiandien sunku atrasti populiaraus Lietuvos atlikėjo ar grupės albumą, kuriame nebūtų bent vienos perdainuotos dainos.

Tokiu lietuviškos popmuzikos krizės metu išties gražia ir sektina iniciatyva atrodo gegužės mėnesį pasirodysiantis naujas populiariausiųjų lietuviškų šlagerių rinkinys, kuriame bus surinkti tik lietuvių autorių sukurti garsiausi pastarojo  penkiasdešimtmečio kūriniai.