Banko kortelė: patogumas ar saugumas?
Lietuvoje vėl įsiplieskė diskusijos – ar saugu atsiskaityti mokėjimo kortelėmis? Prieš kelis metus toks pat ginčas buvo kilęs Europoje ir tuomet įmonės
Europay International,
MasterCard International ir
VISA International įveda bendrą saugumo standartą – EMV. Neatsiejama pastarojo dalis – lustinė kortelė ir PIN kodas, kurį reikia įvesti įsigyjant prekių.
Tačiau lustinės kortelės atsidūrusios beveik visų banko klientų kišenėse, vis dar neplinta didžiuosiuose prekybos centruose. „MAXIMA LT“ dar tik planuoja prqdėti derybas su bankais dėl naujos sistemos diegimo. Pasak „MAXIMA LT“ atstovų skaitytuvams, reikalaujantiems PIN kodo įvedimo, diegti teks panaudoti milijonines sumas. Kitas prekybos milžinas „IKI“ diegti panašios sistemos neplanuoja išvis. Pekybos tinklo komunikacijos direktorius Tomas Vaišvila pastebėjo „Respublikos“ korespondentui, jog ši sistema brangiai kainuoja ir be to veikia lėčiau nei dabartinė. T. Vaišvila mano, jog naujosios sistemos saugumas – mitas. „Sužinoti PIN kodą gali bet kas. Nesunku pastebėti kokį PIN kodą įveda prie kasos stovintis žmogus. Be to kai Jūs įvedate PIN kodą, jūsų asmens dokumento niekas neprašo“.
Tačiau nepaisant šių žodžių, aišku, jog pardavėjai neatsižvelgiantys į naujausias ES direktyvas ir taupantys laiką, kelia grėsmę klientų informacijos saugumui.
„Prekybos tinklams svarbiausia yra greitis, o PIN kodo įvedimas, autorizacija, duomenų tikrinimas užima šiek tiek laiko, – sako “Wincor Nixdorf„ “Penkių kontinentų bankinių technologijų„ kompetencijos centro vadovas Vladas Lapinskas. – Tačiau joks sutaupytas laikas negali pakeisti saugumo. Juk šiandien magnetinę kortelę galima nukopijuoti per 10 sekundžių, tad jei ji pakliuvo į nesąžiningo pardavėjo rankas, jūsų sąskaita rimtame pavojuje. Na, o jei sukčius randa pamesta kortelę, jam visiškai atrišamos rankos – tereikia nueiti į parduotuvę ir atsiskaitant padirbti parašą, į kurį dažniausiai niekas nekreipia dėmesio“.
Nuo 2006-ųjų metų Europoje (ir Lietuvoje) pradėjo veikti „atsakomybės perkėlimo“ mechanizmas – jeigu bankas nepradėjo naudoti lusto technologijos, galėjusios pašalinti sukčiavimo grėsmę banko sandorio metu, jis pats ir atsako už visus patirtus nuostolius. „naudodamas magnetinę kortelę irgi buvau tapęs sukčių auka, – pasakoja V. Lapinskas. – Vagys nukopijavo mano magnetinę kortelę Ukrainoje, o pinigus išgrynino Rusijoje. Vėliau išsiaiškinęs visas aplinkybes lietuviškas bankas kompensavo mano nuostolius. Akivaizdu, jog PIN kodas yra svarbi apsaugos priemonė, savotiškas elektroninis parašas, kurį naudojant reikia imtis visų apsaugos priemonių, kad jis nebūtų pastebėtas pašalinių“.
Pastaruoju metu rinkoje vis dažniau pasirodo bekontaktės kortelės, ypač populiarios JAV ir Londone, kur jomis galima pasinaudoti įeinant į metro. Bekontaktės kortelės tai įprastų mokėjimo kortelių evoliucijos vaisius. 2006-ųjų pabaigoje pasaulinėje rinkoje cirkuliavo 400 mln. EMV standarto Visa ir MasterCard kortelių, 17 mln. jų buvo bekontaktės.
Analitikų nuomone, per ateinančius penkis metus bekontakčių kortelių skaičius pasaulyje turėtų padidėti 63 proc. „Dėl papildomų apsaugos priemonių šios kortelės kainuoja bankui 5 – 8 kartus brangiau, nei įprastos, – sako V. Lapinskas. – Šiandien galima konstatuoti, jog Lietuvos bankai iki šiol nepatyrę didelių nuostolių dėl sukčiavimo nesirengia investuoti į rangesnių bekontakčių kortelių gamybą“.