Lietuviai impulsyviai perka patikusią prekę

visa electron
Apsipirkti lietuviai mieliau eina vieni, o pamatę norimą daiktą neskaičiuoja išleidžiamų pinigų ir pagauti impulso jį perka. Tai atskleidė mokėjimo kortelių organizacijos „Visa Europe“ inicijuota ir prekybos centro „Europa“ tinklapyje vykdyta jo lankytojų apklausa.

Pirmaisiais šių metų mėnesiais organizuotos apklausos rezultatai atskleidė, jog daugiau nei trečdalis (37 proc.) tinklapio lankytojų save apibūdina kaip pirkėją-vienišių. Šio tipo pirkėjui nepatinka blaškytis apsiperkant, jis ilgai vaikšto po parduotuves, kol pamato norimą daiktą ir nesvarstydamas jį įsigyja. Pirkėjas-vienišius prieš eidamas apsipirkti nelinkęs domėtis prekėmis ir niekada negalvoja apie tai, kiek išleis pinigų.

Beveik ketvirtadalis (24 proc.) apklaustųjų įvardino esantys socialiniai pirkėjai. Jie rūpinasi, kad prekė būtų verta kainos ir jos įsigijimui sugaišto laiko, domisi kainomis bei pačiomis prekėmis dar prieš užsukdamas į parduotuves. Apsipirkimas socialiniam pirkėjui nėra hobis, jis geriausiai jaučiasi, jei apsipirkti eina su grupe žmonių, kurių nuomonė jam yra svarbi. Vis dėl to, socialinis pirkėjas ypač impulsyvus, todėl dažnai susigundo pirkiniu iki prasidedant išpardavimams.

Beveik penktadalis (19 proc.) respondentų save apibūdina kaip ypatingą pirkėją. Tai garsius prekės ženklus dievinantis bei puikiai madą jaučiantis pirkėjas. Siekdamas išsiskirti minioje, toks pirkėjas specialiai ieško drabužių, kurių, jo žiniomis, neturi niekas kitas. Jis didžiuojasi savo apsipirkimo sugebėjimais bei laiko juos didžiausia gyvenimo vertybe.

19 proc. pirkėjų – greituoliai

&quote;Renault Spider&quote;
Tiek pat apklaustųjų (19 proc.) nurodė e-santys pirkėjai – grei-tuoliai. Jiems apsipir-kimas – tai lenktynės, kurių tikslas – kuo grei-čiau apsipirkti. Jie mielai apsiperka neto-liese esančiose parduo-tuvėse, bet prieš apsi-spręsdami įsigyti prekę dažnai apsilanko keletoje jų. Jei tenka išleisti sunkiai uždirbtus pinigus, pirkėjas – greituolis verčiau renkasi daiktus, kurie tarnaus ilgą laiką, nei tuos, kurie suteikia laikiną malonumą, pvz. pietus restorane ar laisvalaikio paslaugas.

Tik 1 proc. dalyvavusiųjų apklausoje teigė esantys pirkėjai-slapukai. Tokie pirkėjai labai ryžtingi, nes ši veikla jiems tiesiog neteikia malonumo. Jie ypatingai domisi prekėmis iki eidami apsipirkti, o atsidūrę parduotuvėje greitai įsigyja prekę ir sprunka pro duris. Jų nevilioja specialūs pasiūlymai ir prekės ženklai. Be to, pirkėjai-slapukai griežtai laikosi susiplanuoto biudžeto.

„Šios apklausos metodologija buvo sukurta, siekiant perprasti žmonių apsipirkimo įpročius bei suvokti jų poreikius. Mūsų organizacijai tai ypač svarbu. Tokios žinios padeda kuriant naujus mokėjimo produktus ir paslaugas bei adaptuojant jas skirtingoms žmonių grupėms“ , – sakė „Visa Europe“ vadovas Šiaurės Europos regionui Sven Estvall.

Pasak jo, vartotojų segmentacija pagal jų apsipirkimo įpročius ypač aktuali išsivysčiusiose bei sparčiai besivystančiose šalyse.

„Lietuvos ekonomika auga labai sparčiai. Kartu didėja ir šalies gyventojų perkamoji galia. Tai atsispindi ir itin ženkliai didėjančios išlaidos “Visa„ mokėjimo kortelėmis Lietuvoje. Per metus, iki 2006 m. rugsėjo mėn. pabaigos, šiomis kortelėmis lietuviai prekybos vietose išleido 2,6 mlrd. litų. Tai 67 proc. daugiau nei prieš metus. Esant tokioms tendencijoms, skirtingų vartotojų grupių poreikiai tampa vis svarbesni“, – sakė S. Estwall.

Prekybos centro „Europa“ rinkodaros direktorės Sandros Kivilienės teigimu, apklausos rezultatai iš tiesų atspindi tai, ką kiekvieną dieną galima pamatyti prekybos centruose bei parduotuvėse.

„Apklausą tinklapyje www.europa.lt vykdėme tuo metu, kai mūsų centre buvo išparduodamos žiemos sezono prekės. Tuo metu prekybos centrus lanko žymiai daugiau žmonių, tad iš tiesų gali pastebėti, kad apsipirkdami žmonės elgiasi gana skirtingai. Vieni perka greitai ir daug nesvarstydami, kiti eina iš vienos parduotuvės į kitą, kol įsigyja norimą daiktą. Vieni vaikšto grupelėmis, kiti – po vieną“, – sakė S. Kivilienė.

 Tinklapyje www.europa.lt vykdytoje apklausoje iš viso dalyvavo 420 respondentų.