„Klimato pabėgėlius“ priglaus plaukiojantys miestai

Prognozuojama, kad dėl šiltėjančio klimato Pasaulinio vandenyno lygis iki šio amžiaus pabaigos gali padidėti net iki 1,5 m. Nuo katastrofiškų pasekmių žemumų gyventojus galėtų išgelbėti plaukiojantys miestai.

Žymaus belgų architekto Vincento Callebauto suprojektuoti plaukiojantys miestai iš pirmo žvilgsnio labiau primena į vandenį įmestus plastikinius sodo krėslus. Tačiau pirmasis įspūdis pamačius tokias nuotraukas klaidingas: viename pagal „Vandens lelijos miesto“ (Lilypad City) projektą pastatytame mieste galėtų gyventi 50 tūkstančių žmonių.

Tokie plaukiojantys miestai laisvai plaukiotų po Pasaulinį vandenyną, patys apsirūpindami energija, vandeniu ir kitais autonominiam gyvenimui būtinais ištekliais, rašo britų dienraštis „Daily Mail“. Pasak jo, tokie miestai galėtų priglobti žmones, kuriems dėl sparčiai kylančio jūros lygio, kurį lemia šiltėjantis klimatas, iškiltų tiesioginis pavojus. Iki šio amžiaus pabaigos jūros lygis gali pakilti apie 1 metrą, o tai sukeltų rimtą pavojų šalia vandenynų esantiems miestams, įskaitant Tokiją, Londoną ir Niujorką.

„Lilypad City“ projektas tokiems „klimato pabėgėliams“ siūlo tiesiogine prasme tapti pasaulio piliečiais ir apsigyventi po Pasaulinį vandenyną plaukiojančiose dirbtinėse salose. Tokie plaukiojantys miestai bus visiškai autonomiški. Jų centrinėje dalyje bus ežerai, kurie surinks ir išvalys lietaus vandenį. Kiekviename mieste bus pastatytos kelios atskiros prieplaukos laivams švartuotis, o dirbtiniai kalnai paįvairins peizažą.

Energiją miestui tieks įvairūs atsinaujinantys šaltiniai – kalnų šlaituose įrengti saulės elementai, vėjo turbinos ir bangų energijos elektrinė. Projekto rengėjų teigimu toks miestas pasigamins daugiau energijos, nei reikės jo gyventojams, neišmes į atmosferą „šiltnamio dujų“ ir visiškai perdirbs visas atliekas.

Plaukiojančių miestų architektas V. Callebautas teigia norintis sukurti miestą, kuriame būtų pasiekta žmonių ir gamtos harmonija. „Kai kurios valstybės išleidžia milijardus, stiprindamos savo dambas ir pakrantes. Tačiau “Vandens lelijos„ projektas siūlo ilgalaikį kylančios jūros problemos sprendimo būdą.“

Pasak architekto, plaukiojantis miestas – ambicingas projektas. Jame nėra vietos nei keliams, nei automobiliams, visą salą dengia kabančiuose soduose augantys medžiai ir kita augmenija.

„Manau, kad siekis suteikti pastogę milijonams dėl klimato kaitos be namų likusių žmonių bus vienas didžiausių XXI a. iššūkių“, – tvirtina architektas.

Kiek kainuotų tokių plaukiojančių miestų statyba ir kokie būtų gyvenimo juose kaštai, neskelbiama, pastebi dienraštis.

Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ekspertų teigimu jūros lygis kyla dėl pasaulinio atšilimo sukelto ledynų tirpimo.

Jei jis padidėtų 50 centimetrų, daugelyje pasaulio regionų pasikeistų kranto linija, pradingų paplūdimiai. Kai kuriose salose – Kiribatyje, Tuvalu, Maldyvuose – didžiausias aukštis virš jūros lygio tėra vos 2 – 3 metrai. Žemumose prie jūros gyvena dešimtys milijonų žmonių, didžiausias pavojus dėl kylančio jūros lygio gresia Pakistano, Indijos, Bangladešo, Mianmaro ir Šri Lankos pakrančių gyventojams.