Žieduotųjų mėgėjos – nepakankamai mylėtos

Romanas su susituokusiu žmogumi...
Vienoms tai tabu, o kitoms romanas su herojumi, susaistytu Himenėjo ryšiais, virsta tikslu.
Jei ne tyrinėtojai psichoterapeutai, mes taip ir nesužinotume, kad tarp mūsų, prisidengdamos nekaltų avelių kailiukais, slapstosi pačios tikriausios vilkės – vedusių vyrų medžiotojos.
Tinklapis topdatingtips.com teigia, jog JAV 44 procentai vedusių vyrų turėjo nesantuokinius santykius, tą pat dariusios prisipažino ir 32 proc. moterų.

Dešimt procentų plėšrūnių
Matyt šis fenomenas patraukė dėmesį tik tada, kai žmonės ėmė aktyviai naudotis psichoterapija.
Juk psichologams teko turėti reikalų ir su pačiomis „medžiotojomis“, ir su jų aukomis. Ir netgi su vyrais, atsidūrusiais tarp dviejų ugnių.
Pasirodė, kad apie 10 % dailiosios lyties atstovių renkasi vedusius vyrus. Iš jų trims penktadaliams reikia tik vedusių ir jokių kitų. O tai reiškia, kad likusioms 90 % negalima snausti.

Partneriai – tik vedę
Užimtų vyrų mėgėjos – toli gražu ne visada klasikinės vampyrės.
Anot N., visą gyvenimą ji draugavo išskirtinai tik su vedusiais vyrais, kurie tuo tarpu visai nesiruošė skirtis.
Draugės nerimavo, kad N., visose kitose gyvenimo srityse mergina praktiška ir sveiko proto, žlugdo savo gyvenimą.
Pati N. prisipažino, kad norėtų susitikinėti su laisvu žmogumi, tačiau tokie gerbėjai „nesužadindavo jos jausmų“ ir ji nevertino jų kaip potencialių partnerių.

Kitos moters pėdomis
Praktika rodo, kad dažnai vedusių vyrų mėgėjas auklėjo vieniša ir ne pernelyg švelni motina.
Daugelis skausmingai priimdavo tėvo nebuvimą savo gyvenime.
Tos, kurios išaugo pilnoje šeimoje, skųsdavosi dėl šaltų, nutolusių tėvų.
Daugelis tokių merginų prisipažindavo, kad jos nesupranta ir netgi bijo vyrų.
Rezultatas – jos netiki savo sugebėjimu įvertinti partnerį. Joms ramiau, kai jo vietą vyrų hierarchijoje nustatys kita moteris, tapusi jo žmona.

Gauti ko trūko vaikystėje
Visais įmanomais būdais jos bando gauti tai, ko joms trūko vaikystėje, todėl jas traukia socialiai ir psichologiškai sėkmingi vyrai, kurie paprastai būna vyresni.
Nenuostabu, kad dažniausiai jie jau būna vedę.
Nepaisant išoriško klastingumo, tokios moterys nepaprastai pažeidžiamos.
Dar ir dėl šios priežasties jos bijo susitikinėti ir susisaistyti su savo bendraamžiais, kuriems dažnai trūksta pusiausvyros ir pastovumo.
Be to, būtent santuokoje sutuoktiniai moko vienas kitą.
Moterys mokosi būti atsparios, labiau pasitikinčios savimi. Vyrai pasąmoningai įsisavina švelnumo ir lankstumo pamokas.
Išsirinkdamos vedusį vyrą, „nepakankamai mylėtos mergaitės“ gauna labiau subrendusį, rūpestingą ir supratingą žmogų.

Seksualumo nukrypimai
Yra ir dar kažkas, kas jungia mūsų „medžiotojas“.
Skirtingai nei dauguma moterų, kurioms, kad atsiskleistų seksualiai, reikia laiko, šios merginos lovoje „pražysta“ tiesiog akimirksniu. Ir gana jauname amžiuje.
Įdomu tai, kad su vyrais, neturinčiais šeimos, daugelis demonstravo atvirą frigidiškumą.
Tai yra, jų seksualumo principas – viskas arba nieko.
Tarytum viename kūne gyventų dvi skirtingos moterys. Viena nepaprastai temperamentinga, kita – puritoniškai susilaikanti.
Kai kurie specialistai tokį griežtą išrankumą laiko pačiu tikriausiu seksualumo nukrypimu.
Amerikiečių tyrėjai matavo seksualinio susijaudinimo laipsnį moterų, dalyvavusių eksperimentuose, ne tik ištirdami jų asmeninį savęs vertinimą, bet ir objektyviais elektroniniais metodais: nuo melo detektoriaus iki elektroencefalogramos, apdorotos kompiuteriu.
Ir skaičiai, gauti kontaktuojant su „aistros objektu“ ir kitais, nevedusiais, partneriais, skyrėsi daugmaž šimtu kartų.

Tikslas - žieduotasis
Amerikiečių psichoterapeutų Robin‘o Norwood‘o ir Patrick‘o Carnes‘o tyrimai išaiškino ir dar vieną svarbią ypatybę.
Šeimos vyrų mėgėjos griežtai pasiskirsto į dvi grupes: vienos nori ištekėti, o kitos – ne.

Pirmuoju atveju jos bando laimėti savotiškoje kovoje su „karūnuotąja heroje“ – žmona.
„Tokios moterys siekia ištekėti už išrinktojo, iškelia sau tokį tikslą ir jo siekia, - pažymi Robin Norwood. – Aš nepavargstu žavėtis jų ištverme ir atkaklumu. Juk santykiai su vedusiu žmogumi daugeliu atvejų susiję su nepatogumais ir net pažeminimais: savaitgalius jis praleidžia su šeima, pasimatymai reti ir bet kada gali nutrūkti. Bet jos viską ištveria. Ir jei dauguma kitų moterų nuo to bent jau kenčia, tai mano klientės, priešingai, stebuklingu būdu išsigydo nuo depresijos. Būtent tokiais gyvenimo periodais jos jaučia nepaprastą emocinį pakilimą ir azartą“.
Tačiau kai mūsų herojė vis tik išteka, ypač jei išrinktasis vyresnis, labiau patyręs ir santykiai poroje iš tiesų artimi, ji pasikeičia.

Visiškai dingsta ankstesnis nepasitikėjimas savimi, meilės trūkumas, nuo kurio ji kentėjo iki romano.
„Naudodamos šią santuoką kaip nostalgišką vaikišką karuselę ir „susirinkdamos“ daug dalykų, kurių negavo vaikystėje, mano klientės netikėtai suaugdavo, - sako terapeutas Patrick Carnes. – Po dviejų sėkmingos santuokos metų tai buvo jau ne tos trapios ir emocionaliai pažeidžiamos moterys, kurias aš pažinojau anksčiau. Jos keisdavosi ir gana sėkmingai atsikratydavo savo vaikiškų problemų.

Be to, po kurio laiko jos galėdavo susirasti naują simpatiją tarp bendraamžių. Ir nevedusių.
Kartais tokie pakartotini įsimylėjimai nueidavo taip toli, kad moterys jau pačios palikdavo savo kažkada taip sunkiai užkariautus vyrus“.

Pavargę nuo gyvenimo
Šalia merginų medžiotojų, persekiojančių žieduotus vyrus kaip geidžiamiausią grobį, egzistuoja ir kita vedusių vyrų mėgėjų kategorija.
Gyvenimas su savo išrinktuoju po vienu stogu jų visai nevilioja, jau nekalbant apie santuoką.
Kalbama apie ypatingą charakterio savybę, kurį mes vadiname psichostenija. Jos esmė – padidėjęs psichoemocinis išsekimas. Ir tai neturi nieko bendro su uždarumu arba nepasitikėjimu savimi.
Dažnai psichostenikai yra mieli ir netgi bendraujantys žmonės, kuriems tik šiek tiek labiau nei kitiems reikalinga nuosava, niekieno netrukdoma erdvė.

Gamtos charakterių loterijoje moterims psichostenija tenka rečiau, nei vyrams (4-5% ir 12-13% atitinkamai).
Būtent moterims psichostenikėms dažniausiai reikalingi ilgalaikiai romanai su vedusiais vyrais, kadangi tokios situacijos visiškai atmeta bendro gyvenimo galimybę.
Visuomenėje į tam tikro amžiaus netekėjusią moterį imama žiūrėti įtariai. Ir čia romanas su žmogumi, jau turinčiu šeimą, - kaip išsigelbėjimas.

Siekis viską turėti iš karto
Ką gi daryti tiems, kurie atsidūrė tokioje situacijoje?
Grupė autorių terapeutų knygoje ,,Single in a married world“ ne tik analizuoja vienišųjų pasaulį, bet ir duoda patarimų, kaip pakeisti savo gyvenimo kelią.
Pirmiausiai reikia atlikti tai, ką mes ne itin mėgstame, - blaiviai ir sąžiningai įvertinti savo gyvenimą.
Merginoms, kurių romanai su užimtu vyru virsta nuolatine tradicija, būtina įsisąmoninti, kad jos pirmiausia apvagia pačios save.

Tokiu būdu teisė padaryti pagrindinį pasirinkimą, tai yra, pirmai ištekėti už išrinktojo, iš anksto atiduodama kitai moteriai.
Vedusių vyrų medžiotojos, ieškančios ateiti ,,ant gatavo“, netenka galimybės rasti žmogaus, su kuriuo galima tiesiog laimingai gyventi kartu, nenorėdamos matyti tų, kurie dėl „nelaimingo“ aplinkybių sutapimo dar nėra vedę.

Sanitarės
Itin retai būna laiminga pabaiga, kai visi, taip pat ir toji, kurią vyras palieka dėl naujų santykių, lieka laimingi.
Paprastai nukenčia ir apgauta žmona, ir meilužė, o ir pats vyras atsiduria nepavydėtinoje padėtyje.
Ir, kaip sako bejausmė statistika, paprastai viskas baigiasi ne meilužės naudai.

Antra vertus, gamtoje nieko nėra be reikalo, taigi, ,,barakudos“ irgi užima tam tikrą vietą visuomenės sluoksniuose.
Visiems mums reikia atsiminti: „medžiotojos“ – tai tarsi miško sanitarai. Jei išvestume analogiją, tai pirmiausia jos kėsinasi į tuos santykius, kuriuos kiti nustojo iš tikrųjų vertinti.