Senovės Egipto grožio paslaptys
Egiptiečiai manė, kad harmoninga išorė neša sėkmę ir turtus, pasakoja egyptattraction.com.
Kad atkreiptų deivės Hathor dėmesį į savo vaikus, jie dažnai duodavo jiems vardus, kilusius iš Senovės Egipto žodžio „nefer“ – grožis. Pavyzdžiui, puikiosios Nefertitės, kuri įėjo į istoriją kaip faraono reformatoriaus Echnatono sutuoktinė, vardas reiškia „gražioji atėjo“. Jos atvaizdas tapo moteriško tobulumo etalonu.
Kadangi išliko daugybė freskų ir papirusų, mus pasiekė pagrindiniai senovės egiptiečių grožio receptai.
Kosmetika
Kaip žinia, Senovės Egipte populiariausias būdas pasigražinti buvo apvesti akis žaliu (iš malachito) ir juodu su švininiu blizgesiu (iš galenito) tušu. Susmulkinti mineralai buvo sumaišomi su vandeniu, sakais, kartais su aromatinėmis medžiagomis.
Visa tai buvo saugoma gražiuose onikso arba stiklo induose kartu su pagaliuku dažų užtepimui, visa tai galima laikyti šiuolaikinio skysto blakstienų tušo protėviu.
Svarbu pažymėti, kad vokų dažymas turėjo estetinę, medicininę ir ritualinę reikšmę.
Šių laikų mokslininkai išsiaiškino, kad ši priemonė sausringo ir dulkėto klimato sąlygomis gelbėjo egiptiečius nuo akių infekcijų ir saugojo odą aplink akis nuo ankstyvo suglebimo.
Magiškose apeigose ypatingą reikšmę įgydavo dekoravimas žaliu tušu – ši spalva simbolizavo vaisingumą, atgimimą, nemirtingumą ir pačią gyvybę.
Miltelių pavidalo pudra iš malachito ir galenito vėliau tapo populiari vokų šešėlių priemonė.
Senovės egiptiečius galima laikyti raudonio ir lūpų dažų išradėjais. Nepakeičiama jų žaliava buvo raudona ochra (geležies oksidas), sumaišoma su riebalais.
Plaukų priežiūra
Svarbiausias socialinio statuso rodiklis Senovės Egipte buvo šukuosenos.
Ypatingai populiarūs tarp vietinių gyventojų buvo perukai. Paprasti žmonės nešiojo sunkius gaminius iš vilnos, o aukštuomenės atstovai – sudėtingas konstrukcijas iš natūralių plaukų, pakirptų trimis lygiais.
Paprastai sruogas puošdavo ir sutvirtindavo auksiniais karoliukais su pusbrangiais akmenimis (karneolis, agatas) ir ilgais segtukais.
Perukus kruopščiai šukuodavo šukomis iš dramblio kaulo ir medžio.
Senovės egiptiečiai virtuoziškai kurdavo sudėtingas šukuosenas su daugybe smulkių kasyčių (manoma, kad ši mada į Egiptą atėjo iš Mažosios Azijos).
Madingos egiptietės sukdavo plaukus, ką ypač gerai parodė taip vadinamas moteriškas hathoriškas perukas, toks kaip deivės Hathor (ant krūtinės krentančios dvi stambios plaukų sruogos su užsuktais galais) ir dažė plaukus mėlyna (dievų) spalva.
Dažnai buvo naudojami kūgiai, pilni aromatinės pomados iš kvapių gyvulinių riebalų, kuri saulėje lydėsi ir kvepėdami tekėjo plaukais.
Skustos galvos buvo žynių kastos privilegija.
Vaikus (nepriklausomai nuo lyties) irgi skusdavo plikai, ant viršugalvio palikdami „kūdikio sruogelę“.
Kosmetikos rinkiniai
Geriausias požymis, kad senovės egiptiečiai savo išorei skirdavo daug dėmesio, yra daugybė įvairiausių buteliukų ir indelių kosmetikai, dažams, kvepalams ir visiems įmanomiems įtrinamiems dalykams, tualetinės lopetėlės ir šaukšteliai, šukos, smeigtukai ir segtukai, skutimosi peiliukai ir veidrodžiai, dažnai papuošti grožio deivės Hathor simboliais.
Šiam damos instrumentų rinkiniui saugoti buvo gaminami specialios skrynelės — nepakeičiama aukštuomenei priklausiusios egiptietės interjero dalis.
Švaros kultas
Anot istorikų, egiptiečiai buvo išskirtiniai švaruoliai. Visi luomai, ir pasiturintys, ir neturtingi, naudojosi specialiu skysčiu rankoms plauti „nečeret“ — vandenyje ištirpinta soda.
Jos pagrindu taip pat buvo sukurta ir specializuota gydanti pasta kūnui prausti.
Minimas ir aromatizuotas burnos ertmės skalavimo skystis.
Daugelis šaltinių liudija, kad dar prieš 4000 metų egiptiečiai prausdavosi duše ir praktikavo masažą.
Taip pat jie darėsi depiliaciją ir buvo įvaldę skutimo meną, kuriuo užsiimdavo po gyvenvietes keliaujantys barzdaskučiai.
Kvapai
Verta paminėti, kad būtent senovės egiptiečiai aplenkė daugumą tautų kvepalų gamyboje, padarę juos stabilaus eksporto objektu. Dar Dioskoridas pažymėjo jų aliejų gamybos, ypač iš lelijų, meną.
Daug gėlių kvepalų buvo gaminami spaudžiant žiedlapius arba augalų vaisių ir žievės sublimacijos būdu.
Ypatingai egiptiečiai mėgo lotosą, karį, kardamoną, vilkdalgį, migdolus, sandalą, mirą. Ekstraktas iš dykumų antilopės liaukų su nepaprastai gerai išliekančiu aromatu iki šių dienų yra nepakeičiamas brangios prancūziškos kosmetikos elementas ir šiuolaikinio Egipto eksporto objektas.
Jaunystės eliksyras
Romos rašytojas Plinijus savo „Gamtos istorijoje“ paminėjo, kad Senovės Egipto grožio priemonė – „kremas iš Mendeso“ – turėjo didelį pasisekimą tarp Romos imperijos piliečių.
Be plačiai žinomos karalienės Kleopatros „pieno ir medaus vonios“, mus pasiekė dar vienas kosmetikos receptas su iškalbingu pavadinimu „kaip senuką paversti jaunu žmogumi“.
Tai detalus aprašymas, kaip gaminti kremą iš vikių šluotelių. Iš jų buvo išgarinamas vanduo, tada reikėjo surinkti išsiskiriančio aliejaus lašus, kurie šildant pavirsdavo stebuklus darančia priemone, jauninančia odą, išlyginančia raukšles, išvalančia pigmentines dėmes ir stimuliuojančia plaukų augimą.
Aliejukų naudojimas
Ir šiandien dosni Egipto žemė gali mums pasiūlyti milžinišką kiekį puikių aliejų ir augalinės bei gyvulinės kilmės ekstraktų, turinčių ilgą istoriją.
Pavyzdžiui, lotoso aliejus suteiks jėgos ir energijos.
Jazmino aromatas nuramins ir suteiks pasitikėjimo savimi bei vidinės pusiausvyros jausmą.
Laukinio apelsino aliejus, kurio dedama į veido kaukes, suteikia odai šviežią vaizdą, ją tonizuodamas. Jis taip pat nepakeičiamas kovojant su celiulitu – jį reikia įtrinti į problemines zonas, lygiomis dalimis sumaišius su sandalo aliejumi.
Pastarasis turi drėkinantį, šildantį, minkštinantį poveikį. Sandalo aliejus puikiai stiprina nagus, įtrynus jį į nago šaknies audinius, ir stimuliuoja plaukų augimą (1-2 lašai į šampūną).
Sezamas nutolina odos senėjimą, apsaugo nuo saulės spindulių, išsausėjimo, turi gydantį poveikį. Veidui balinti reikia pridėti 1-2 jo lašus į naktinį kremą.
Aliejus egzotišku pavadinimu „haruah“ stiprina plaukų svogūnėlius, pašalina pleiskanas ir sausumą, tam jį reikia įtrinti į galvos odą.
Riebiems plaukams gydyti šiuolaikinės egiptietės seniai nusižiūrėjo vakarutės aliejų (tarp egiptiečių – gar-gir).
Puikia erotinės parfumerijos priemone galima pavadinti muskusą ir karališkąją ambrą.
Senovės Egipto grožio receptai
Jaunatvinių spuogų gydymas
2–3 alavijų aliejaus lašai į stiklinę vandens. Ištrinti veidą ryte ir vakare.
Priemonė nuo raukšlių
1 šaukštą alavijų aliejaus sumaišyti su 2 šaukštais medaus.
Užsitepti kaukę vakare ant nuplautos odos.
Plaukų augimui
Kaukei pagaminti reikia 1 arbatinio šaukštelio alavijų aliejaus, 1 šaukšto medaus ir 1 šaukšto varnalėšų aliejaus, įtrinti į odą likus 30 minučių iki galvos plovimo.
Odos patempimas
1 dalis sandalo aliejaus ir 2 dalys pieno sumaišoma ir 30-čiai minučių padedama į šaldytuvą.
Po to kaukė užtepama ant veido 15-ai minučių.