„Užšaldyti“ vaikai sveikesni nei „švieži“

Danijos mokslininkų atliktas tyrimas patvirtino, kad iš užšaldytų embrionų gimę vaikai yra sveikesni, nei iš „šviežių“.

Vaikai, gimę naudojant dirbtinį apvaisinimą, rečiau būna neišnešioti ar neišsivystę, jeigu jų embrionai iš pradžių buvo užšaldyti, o po to atšildyti, nei kūdikiai „iš mėgintuvėlio“, gauti iš šviežių embrionų, skelbia britų dienraštis „Times“.

Mokslininkai nustatė, kad užšaldytų embrionų naudojimą galima laikyti visiškai saugiu metodu.

Kita tyrėjų grupė Barselonoje vykusioje Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos konferencijoje pranešė, kad sėkmingų dirbtinio apvaisinimo bandymų skaičius padidėjo 15 proc. pradėjus naudoti vadinamąjį „gyvybingumo indeksą“, kuris suteikia galimybę atrinkti geriausiai sveikam nėštumui tinkančius embrionus.

Užšaldytų embrionų tyrimai, atlikti Kopenhagos universiteto ligoninėje daktarės Anjos Pinborg vadovaujamos mokslininkų grupės, yra svarbūs dėl to, kad moterys vis dažniau raginamos naudoti tik vieną šviežią embrioną (kad išvengtų daugiavaisio nėštumo), o likusius embrionus užšaldyti vėlesniam naudojimui.

Tačiau daktarė A. Pinborg pastebėjo, kad vargu ar užšaldymas stiprina embrionų sveikatą. Tyrimo rezultatus ko gero būtų galima aiškinti tuo, kad dažniausiai užšaldyti embrionus sutinka jaunos moterys su geromis prognozėmis. Egzistuoja didesnė tikimybė, kad ne tokie kokybiški embrionai gali žūti atšildymo proceso metu.

„Šie tyrimai tekia vilčių, – tvirtino Anja Pinborg Barselonoje vykusioje konferencijoje. – Mūsų rezultatai ir toliau lieka pozityvūs. Užšaldytų embrionų įsodinimas gali būti vertinamas kaip absoliučiai saugi procedūra, kurią net galima būtų naudoti dažniau.“

Jeilio universiteto (JAV) mokslininkai konferencijoje pareiškė, kad dirbtinio apvaisinimo operacijų sėkmingumą galima padidinti net 15 proc. naudojant naują „gyvybingumo testą“. Jis 70 proc. atvejų leidžia nustatyti, kurie embrionai prigis moters gimdoje.

Panaudojus neinvazinę procedūrą ištiriama maitinamosios terpės, kurioje embrionai vystosi laboratorijoje, cheminė sudėtis. Mokslininkai tikisi, kad ši technologija bus parengta visuotinai naudoti per 2–3 metus. Jų manymu, „gyvybingumo indekso“ nustatymas gali tapti privaloma vaisingumo tyrimų dalimi.

„Neigiama dirbtinio apvaisinimo pusė – tai, kad perkėlus embrionus, 2 atvejais iš 3 pacientėms nepavyksta jų išnešioti. Viena iš priežasčių – tai, kad negalime iš turimų embrionų išrinkti geriausio“, – sakė tyrimo vadovas Denny Sakkas. Jo teigimu, „gyvybingumo“ indeksas leistų 15 proc. padidinti sėkmingų nėštumų skaičių.

Vidutiniškai D. Britanijoje dirbtinio apvaisinimo procedūra būna sėkminga 21,6 proc. įvairių amžiaus grupių moterų atveju. Jeigu ji taikoma moterims iki 35 m. amžiaus, 29,6 proc. atvejų būna sėkmingi.