Keisčiausi pasaulio muziejai

Pieštukai
Nesate didelis muziejų mėgėjas? Tikriausiai ne kartą jų lankymas jums sukėlė didžiulį nuobodulio priepuolį ir dar nuo mokyklinių laikų tai asocijuojasi ne su malonumu, bet labiau su prievole keliaujant.

Šis keisčiausių pasaulio muziejų sąrašas turėtų įtikinti net ir didžiausius muziejofobus, kad jie gali būti įdomūs ir ekscentriški. O ir uoliems muziejų lankytojams jis slepia ne vieną staigmeną.

Viename iš nedidelių Anglijos miestelių Kesvike stūkso muziejus, paskirtas daiktui, apie kurį nedažnai susimąstome, bet, ko gero, naudojame kasdien. Jo didenybei – pieštukui. Šiame muziejuje lankytojai yra kviečiami leistis į ilgą ir įdomią pieštukų gamybos istoriją. Taip pat muziejus puikuojasi pieštuku rekordininku, aukščiu siekiančiu septynis su puse metro ir sveriančiu apie pusę tonos.

Muziejuje galima aptikti ir „slaptuosius“ pieštukus, su viduje įmontuotu kompasu ir Vokietijos žemėlapiu, naudotus Antrojo pasaulinio karo laikais. Galiausiai, lankytojai yra kviečiami įsigyti aukštos kokybės pieštukų suvenyrų parduotuvėlėje. Kiekvienais metais muziejus susilaukia virš 80 000 lankytojų. Labiau tikėtina, kad dėl įdomių eksponatų, o ne dėl lietingo Anglijos oro.

Visais laikais žmonėms buvo sunku apibūdinti gerą meną. Tačiau blogo meno muziejaus įkūrėjas Skotas Vilsonas Bostone mano tvirtai žinąs, kas yra blogas menas. Vieną vakarą Bostono gatvėje radęs dabar jau išgarsėjusį „Liusė pievoje su gėlėmis“ paveikslą, kurio kiekviena detalė ir tapymo rakursai rodo jį esant tikru „šedevru“, jis sumanė įsteigti šią blogo meno meką.

Muziejaus misija, skelbiama tinklalapyje, yra paprasta: pristatyti blogą meną kuo platesnei žmonių auditorijai. Tačiau muziejus nėra paprasto meninio kičo kolekcija. Viena iš sąlygų darbams į jį patekti – specialus požymis, vienu ar kitu būdu leidžiantis eksponatus atriboti nuo visiškai nevykėliškų kūrinių.

Japonijos sostinėje galima rasti vienintelį pasaulio muziejų, paskirtą parazitams. Neaišku, kodėl šiems kenkėjams buvo dedikuotas atskiras muziejus, tačiau dabar jame galima išvysti per 300 vabzdžių, kirminų ir kitokių kenkėjiškų elementų. Lankytojus masina ir muziejaus „įžymybė“ – 8,8 metro kaspinuotis, kuris, pasak muziejaus darbuotojų, buvo išimtas iš žmogaus, suvalgiusio nepatikimos kokybės sušį, skrandžio.

Drąsiausiųjų laukia iškalbingos, prie kiekvieno eksponato kabančios iliustracinės lentelės ar net vaizdinė ir garsinė medžiaga apie baisiuosius kenkėjus. Keista, tačiau muziejus yra itin populiari lankymo vieta tarp jaunų porų iš Tokijaus. Romantika tai nekvepia, bet, matyt, yra gana įdomu.

Be jau minėto pieštukų muziejaus, pasaulyje galima aptikti aibę kitų muziejų, skirtų paprastiems daiktams. Paprastiems daiktams, bet kartais slepiantiems daug paslapčių. Anglai, ko gero, labai didžiuojasi 19 a. jų šalyje išrasta žoliapjove, todėl sukūrė muziejų, kuriame galima rasti įvairių epochų, dydžių ir kainų žolės pjovimo mašinėlių. Karalienės Viktorijos laikais iš žoliapjovės buvo galima nustatyti asmens socialinį statusą.

O štai kitoje Atlanto vandenyno pusėje, Amerikos valstijoje Kanzase, kažkam kilo mintis nušviesti žmones apie spygliuotą vielą. Jei jūs manote, kad tai tėra raizgytos vielos gija, klystate. Eksponatai įrodys, kad Džosefo Glideno atradimas per keletą metą išaugo į multimilijoninį verslą ir sukėlė metus trukusią kovą dėl patentų. Šiuo metu muziejus smalsiems lankytojams su pasididžiavimu pristato daugiau kaip 2000 įvairių spygliuotos vielos pavyzdžių.

Tualetas buvo viena iš prielaidų šiuolaikinei civilizacijai atsirasti. Jis kartais tampa tokia pačia socialine problema kaip neraštingumas, skurdas ar švietimas. Todėl nenuostabu, kad Indijos mieste Delyje tualetų muziejaus įkūrėjai siūlo pasidairyti po šių nepakeičiamų kasdieninių daiktų istoriją ir gausą.

O istorija tęsiasi jau 4500 metų ir parodo visą lėtą tualetų evoliuciją. Gausūs eksponatai buvo surinkti iš įvairių šalių, bendradarbiaujant net su Jungtinių Tautų ekonomine ir socialine tarnyba. Įdomu, kokia šio muziejaus prasmė? Ogi jį, pasak muziejaus sumanytojų, pravartu aplankyti tiek sanitarams, tiek dizaineriams, tiek ir paprastiems žmonėms, besidomintiems tualetų raida ir pažanga. Abejingų likti neturėtų.

Lietuvio sielai, dėl nacionalinės virtuvės ypatybių, artimas pasirodytų bulvių muziejus Bavarijos širdyje - Miunchene. Jame rasite viską, kas susiję su bulvėmis mene ir reklamose. Taip pat bus atsakyta į daug rūpimų klausimų apie bulvių traškučius ir jų atsiradimo istoriją. Taigi, jei iki šiol nuvertindavote panelę Bulvę, muziejus kviečia apsilankyti ir į šią plačiai auginamą kultūrą pažvelgti kitomis akimis.

Jei kitų muziejų atsiradimo istorija ir tikslai nėra itin aiškūs, tai mumijų muziejui Meksikoje tokių problemų nekyla. Tarp 1896 ir 1958 metų miestelio prie Meksiko kapinėse palaidotų žmonių giminaičiams vietinė valdžia įvedė kapinių mokestį. Mokestis nebuvo didelis ir jį mažiau pasiturinčioms šeimoms buvo leidžiama sumokėti palaipsniui. Tačiau net jei susimokėti giminaičiai neišgalėdavo, numirėliai būdavo ekshumuojami ir išstatomi smalsių miestelio gyventojų akims.

Laimei, 1958 metais mokestis panaikintas ir nauji kūnai neiškasami. Visgi sumanūs miestelio verslininkai užčiuopė aukso gyslą ir vietą, kurioje buvo laikomos mumijos, pertvarkė į muziejų. Muziejuje galima rasti 119 mumijų, tarp jų ir mažiausią pasaulyje. Verta paminėta, kad šiuo metu muziejus kelia daug karštų debatų. Viena pusė teigia, jog muziejų vertėtų nedelsiant uždaryti ir žmones palaidoti su derama rimtimi ir pagarba. Kita pusė linkusi manyti, kad muziejaus uždarymas būtų pražūtingas miestelio ekonomikai ir šlovei.

Prie keisčiausių pasaulio muziejų reikėtų priskirti ir lietuviams gerai pažįstamą velnių muziejų Kaune. Čia tiesiog demonstruojama įvairių dydžių, formų ir medžiagų velniava. Muziejus buvo įkurtas 1966 m. dailininko Antano Zmuidzinavičiaus, apsėsto skaičiaus 13, sumanymu. Šiomis dienomis muziejus didžiuojasi apie 2000 bestijų ir nepaliauja stebinti svečių iš Lietuvos ir užsienio. Beje, užsienio svečiai yra visada skatinami palikti muziejui atsivežtą įdomų raguotį iš savo šalių.

Taigi, pasaulyje yra daug įvairių keistų muziejų, skirtų neįprastiems daiktams. O daug ir tokių, šlovinančių paprastus daiktus bei atskleidžiančius jų atsiradimo istoriją. Tačiau galima susidurti ir su muziejais, demonstruojančiais nematerialius objektus. Pavyzdžiui, su fobijų paroda Londono mokslo muziejuje. Čia eksponuojamos įvairių rūšių fobijos – pradedant klasikinėmis akro- ir klaustrofobijomis, o baigiant kiek neįprastesnėmis fobijomis vorams ar net skaičiui aštuoni.