Parduodamas mylios ilgio tunelis po Londonu

Metų metus po miesto gatvėmis ir transporto kamščiais slypėjęs požeminių koridorių ir kambarių kompleksas buvo nenaudojamas. Dabar jį parduodanti stambiausia Didžiosios Britanijos telefoninių paslaugų kompanija „BT Group“ tikisi, kad išskirtinės šio statinio ypatybės pritrauks pirkėjus netgi tada, kai antžeminio nekilnojamojo turto rinka patiria didžiausią nuosmukį per pastaruosius dešimtmečius.

Tunelių kompleksas išdėstytas centrinėje miesto dalyje. Anksčiau čia buvo įsikūrusi slaptoji Didžiosios Britanijos tarnyba, įžymoji „karštoji linija“ tarp JAV ir Sovietų Sąjungos šaltojo karo metais ir 400 tonų senų vyriausybei priklausiusių dokumentų. Už parduodamą prekę prašona 7,4 milijonų dolerių.

Visa tai atrodo panašiau į dekoracijas filmui apie Džeimsą Bondą, o ne nekilnojamąjį turtą – čia yra išlikęs netgi baras ir dvi valgyklos, biliardo kambarys, nekalbant apie tai, kad vandens ir elektros tiekimas yra visiškai funkcionuojantis.

Tuneliai buvo įrengti Antrojo Pasaulinio karo metu, 1940-ais metais, kai Didžiąją Britaniją pradėjo periodiškai puldinėti nacistinės Vokietijos aviacija. Tuometinė vyriausybė nusprendė įrengti iš viso aštuonias požemines slėptuves nuo bombų. Miesto metro stotys nebuvo pakankamai erdvios norint sutalpinti visus norinčius prisiglausti. Tada tuneliai veikė kaip specialiai tam skirtos požeminės slėptuvės nuo bombonešių antskrydžių, talpinančios apie 8000 žmonių. Projektuojant statinį buvo numatyta galimybė visiems šiems žmonėms neišlipant į žemės paviršių gyventi penkias savaites. Tačiau „BT Group“ priklausantys statiniai ir dar vienas tunelis po karo niekada nebuvo panaudoti visuomeniniais tikslais, kadangi pačiai vyriausybei jų reikėjo savoms reikmėms. Tuneliai netrukus tapo laikinąją karių baze prieš jiems išsilaipinant Normandijoje („D-Day“ operacija), o vienas iš statinių buvo paverstas JAV generolo Dwight'o D. Eisenhower'io štabu Europoje.

Požeminėmis erdvėmis susidomėjo patys įvairiausi potencialūs pirkėjai, įskaitant vieną užsienio milijardierių, ieškantį tinkamiausios vietos savo kompanijos valdybos posėdžiams rengti. Kitos kompanijos čia norėtų įrengti vyno rūsius ar net privačias vyno kolekcijas; čia įsikurti neprieštarautų Londono policija ir vietinės elektros energijos tiekimo ir aptarnavimo kompanijos, teigia „Farebrother Chartered Surveyors“ nekilnojamojo turto agentas Niall Gallagher, kuriam patikėta užduotis rasti tinkamiausią pirkėją. „Tai keista ir tuo pačiu puiki vieta. Ji išties vilioja žmonių vaizduotę. Besidominčių yra daug, ir mes gavome vieną ar du tikrai įdomius pasiūlymus“, pasakoja Gallagher'is.

Tiesa, tiems, kurie fantazuoja apie slaptą gyvenimą po miestu, primenantį filmus apie pačius nepaprasčiausius superherojus, gali tekti kiek nusivilti. Ventiliacijos sistema čia yra prasta, oras karštas ir sausas, o Londono metro traukiniai atskirais tuneliais rieda vos kelios pėdos virš lubų. Tunelio į naktinį klubą ar viešbutį paversti greičiausiai nepavyks, nes su išore jį jungia tik pora liftų, o tai netenkina priešgaisrinės saugos reikalavimų. Šiuo metu žmonėms lankytis čia neleidžiama.