Plastinių operacijų išlepinti amerikiečiai siekia atrodyti nepriekaištingai ir karste

Naujausi kosmetikos stebuklai iškėlė geros išvaizdos kartelę dar aukčiau. Pasirodo, ne išimtis ir kosmetika mirusiesiems.

Anot laidotuvių verslo žinovų, kartu su išvaizdos technologijomis auga ir žmonių pageidavimai. Savo laidotuvėse žmonės nori atrodyti gerai, rašo MSNBC.com.

„Anksčiau žmonės tenorėdavo būti įmesti į dėžę ir palaidoti savame kieme“,– teigia Markas Duffey, laidotuvių planavimo kompanijos ,„Everest Funeral“ vadovas.

„Šiandien viskas kitaip. Žmonės galvoja, kaip jie bus prisimenami. Laidotuvės jiems – paskutinis svarbus įvykis, todėl jie nori atrodyti tinkamai. Sulaukiame prašymu panaikinti raukšles ir atjauninti veidą“, – sako laidotuvių planavimo kompanijos vadovas.

Mirusiųjų kosmetologai visuomet atlikdavo tam tikras procedūras, leidžiančias atkurti gyvybingą mirusiojo išvaizdą. Tačiau šiandien žmonės vis dažniau išreiškia pageidavimus dar prieš mirtį.

„Moterys nori, kad jų krūtys atrodytų išdidžiai“, – tikina Davidas Temrowski, „Temrowski & Sons Funeral Home“ laidotuvių biuro direktorius. „Žmonės pageidauja pašalinti raukšles. Gal kartais ir pajuokaujama, tačiau aišku viena – šių dienų žmonės mąsto, kaip jie atrodys gulėdami karste“, – sako direktorius.

Mirties kosmetologų amatas apima procedūras nuo taikios veido išraiškos atkūrimo iki ligų, amžiaus ir traumų ženklų šalinimo. Pasiremiant mirusiojo stiliumi, atitinkamai sutvarkomi plaukai, nagai ir makiažas.

Daugelis šio amato profesionalus vadina mirusiųjų plastikos chirurgais. Ir ištikrųjų, procedūros gyviesiems ir mirusiesiems supanašėjo.

„Mano brolis yra plastinis chirurgas. Dažnai pokštauju, kad mes botoksą naudoti pradėjome kur kas anksčiau“,– pasakoja Johnas Vigliante, Niujorko ,„Branch Funeral Home“ vadovas. „Į lūpas, nosį, skruostus, smakrą bei rankas įšvirkščiame audinius pripildančios medžiagos. Viską atliekame botokso principu“, – sako chirurgas.

Nors avarijų suniokoto kūno „restauravimas“ yra itin sudėtinga užduotis, „kasdienės“ mirtys amato žinovams taip pat kelia ne vieną sudėtingą iššūkį.

Mada rūpintis savo išvaizda po mirties nestebina Mičigane besidarbuojančio plastinio chirurgo Anthony Youno, dalyvavusio televizijos šou „Dr. 90210“.

„Visuomenė kasdien vis labiau persmelkiama tuštybės“, – mano Younas. „Prieš penkiasdešimt metų niekas negalvodavo apie išvaizdą po mirties. Šiandien tai tapo norma. Žmonės nenori praleisti paskutinės progos pasipuikuoti nauju drabužiu ar išpūstomis lūpomis“.

Tuo tarpu kiti taip smarkiai rūpinasi savo pomirtinę išvaizda, kad dėl šios priežasties atsisako pačių laidotuvių.

„Garsūs aktoriai nenori, kad visuomenė išvystų juos mirusius, kadangi tuomet jie negali kontroliuoti savo išvaizdos“, – tikina Noelle Potvin, daugiau nei šimtmetį veikiančio laidotuvių biuro „Hollywood Forever“ vadovė. „Tokie žmonės nori uždaros, kuklios ceremonijos“.

Anot laidotuvių planuotojo Marko Duffey, išvaizdą garbinančiame pasaulyje vadovaujamasi logika „viskas arba nieko“.

„Šiandien turime kartą, kuri užaugo su plastine chirurgija ir botoksu. Šitie žmonės dažniausiai renkasi iš dviejų alternatyvų: per savo laidotuves atrodyti puikiai arba niekam neleisti savo kūno matyti.

Kai kuriems mirusiesiems tenka dar kartą susidurti su chirurgo peiliu.

„Paprašau, kad morge būtų pašalinamas silikonas. Tik po to priimu kūną“,– pasakoja Aida Bobadilla, Los Andželo „Odd Fellows Cemetery and Crematorium“ vadybininkė. „Nesvarbu ar tai krūtys, blauzdos, bicepsai ar skruostai, silikono implantai sprogsta. Jie tarsi mažos bombos“. 
 
„Mūsų biuras pirma aiškinasi, ar mirusysis turėjo implantų“, – teigia Vigliante. „Tada klausiame šeimos narių, ar galima implantą pašalinti. „Kūdikių bumo“ kartai senstant, su šia problema susidursime vis dažniau“.

Tiesa, dažniausiai su šeimomis konsultuojamasi dėl mirusiojo išvaizdos apskritai. Prašoma nuotraukos, kuri tampa kosmetologo kelrodžiu, bei rekomendacijų kaip šukuoti plaukus, kaip atlikti makiažą, kokia spalva, jei reikia, dažyti nagus bei plaukus. Kai kurios šeimos į laidotuvių biurą su savimi atsiveda net asmeninius stilistus.

„Dažnai šeimos nariai pas mus atveda savo kirpėjus ar barzdaskučius, kurie mums padeda paruošti kūną paskutinei ceremonijai“, – pasakoja Pam Vetter, personalizuotas laidotuvių paslaugas teikianti specialistė iš Los Andželo. „Jei močiutė kiekvieną penktadienį eidavo į kirpyklą, mano pareiga yra idealiai paruošti jos šukuoseną“, – sako moteris.

Žinoma, visos šios procedūros taikomos ne visoms žmonių grupėms. Žydai ir musulmonai mirusiuosius laidoja kuo skubiau, todėl kosmetinės procedūros šiose tradicijose sunkiai įmanomos. Kiti žmonės nenori, kad artimieji matytų jų negyvus kūnus. Tokiais atvejais manoma, jog gražiau prisiminti žmogų gyvą, o ne mirusį.

Tačiau 2008-aisiais atlikta apklausa parodė, jog Amerikoje maždaug 70 procentų žmonių mano, jog su mirusiuoju turi būti atsisveikinta akis į akį.

Nors kai kam tokia patirtis gali būti traumuojanti, ekspertai mano, jog paskutinis atsisveikinimas yra gydantis reiškinys.

„Akistata su kūnu numalšina sielvartą“,– mano psichologas Donaldas W. Steele. „Mirusiojo kūnas priverčia galutinai įsisamoninti sunkiai įtikimą mirties faktą. Tai gyvas įrodymas, kad žmogus jau nebėra gyvųjų tarpe“, – mano psichologas.

Tiems, kurių artimuosius ilgai kankino sunkios ligos, nurimęs ir taikus kūnas taip pat gali būti tikra paguoda.

„Mano močiutė sunkiai sirgo, ją kankino kiaušidžių vėžys, jos veidą vagojo skausmas“,– prisimena Annette Stanhope, susisiekimo koordinatorė iš Portlendo. „Buvo sunku. Tačiau šarvojimo salėje ji atrodė atsipalaidavusi. Iš tikrųjų ji atrodė visai kaip prieš ligą“.

Kita vertus, prastai atliktas darbas gali turėti priešingų pasekmių.

„1998-aisiais ėjau į tetos laidotuvės. Ji atrodė kraupiai. Darbas buvo atliktas nekokybiškai“, – prisimena Georgia Migliuri, 51-erių reklamos specialistė iš Sietlo. „Ji sirgo kepenų vėžių. Tikėjomės, kad specialistai skausmą iš veido pašalins, tačiau jis liko. Atrodė, jog net mirusią ją kankina agonija“.

Lūkesčiai kosmetinių stebuklų eroje dažnai būna sunkiai patenkinami.

„Žmonės atneša pusės šimto metų senumo nuotrauką, ir pageidauja ja remiantis atkurti žmogaus kūną“, – teigia Stivas Murillo iš „Hollywood Forever“. „Tai neįmanoma. Aš nesu magas. Tą jiems ir pasakau, taip pat pažadu padaryti viską, kas yra mano galiose“.

„Mano darbas – užtikrinti tinkamą kūno būklę“, – tikina Vigliante. „Daugelis žmonių net neįsivaizduoja pokyčių masto. Iš neatpažįstamo žmogus grįžtą į sau įprastą ir ramią būklę. Malonu, kai artimiesiems mirusiojo išvaizda patinka. Padėka yra didelis atpildas už darbą“.

Ponia Migliuri tikina, kad klaiki tetos išvaizda ją persekios visą gyvenimą.

„Per savo laidotuves noriu atrodyti puikiai. Nenoriu, kad žmonės matytų mano raukšles. Jie turi stebėtis, kaip puikiai aš atrodau, galbūt net geriau nei gyva“, – tikisi Migliuri.