Kuo mažiau lieka laiko, tuo labiau jis vertinamas

Kuo labiau žmogus užimtas, kuo daugiau darbų per ribotą laiko tarpą turi atlikti, tuo stipresnis yra jo subjektyvus laimės pojūtis, nustatė JAV Pomonos koledžo mokslininkai.

Tyrime, kuriuo buvo siekiama nustatyti laimės ir laiko pojūčio sąsajas, dalyvavo paskutinio koledžo kurso studentai. Likus tam tikram laikui iki mokslo baigimo vienai studentų grupei buvo formuojama nuomonė, kad greitai „auksinės dienelės“ baigsis, dėl to reikia skubėti dar daug nuveikti (tiek naudingų tolimesniam gyvenimo etapui darbų, pavyzdžiui, kruopščiai ruoštis egzaminams, tiek tiesiog malonių dalykų, pavyzdžiui, praleisti daugiau laiko su studijų draugais).

Antros grupės studentams, atvirkščiai, buvo peršama nuomonė, kad iki koledžo baigimo jiems yra likę dar marios laiko, todėl galima atsipalaiduoti. Trečios, kontrolinės grupės, studentai buvo tiesiog stebimi, nesukuriant jokių specialių sąlygų. Tyrimo metu kiekvienos grupės nariai pildė anketas, kuriose įvertino, kiek jie jaučiasi laimingi šią akimirką.

Galutiniai tyrimo rezultatai parodė, kad pirmoji grupė, kuriai buvo stengiamasi sukelti jausmą, jog mokslas ir studentiškas gyvenimas greitai baigsis, visų pirma buvo pasiekusi geresnių mokslo rezultatų ir aktyviai dalyvavo studentiškame gyvenime. Be to, jų patiriamas laimės jausmas atliekant tyrimą tik sustiprėjo. Antrojoje grupėje rezultatai buvo priešingi: čia studentai buvo kur kas mažiau aktyvūs tiek moksle, tiek studentiškame gyvenime, o tyrimo pabaigoje jų išgyvenamas laimės jausmas buvo silpnesnis. Kontrolinės grupės studentai tyrimo pabaigoje taip pat jautėsi šiek tiek laimingesni, palyginti su pradiniu lygiu, daugelis jų teigė savaime patyrę jausmą, jog per trumpą laiko tarpą turi padaryti kuo daugiau.

Mokslininkai šiuos rezultatus aiškina taip: laikas – taip pat resursas, ir kuo šio resurso mažiau, tuo labiau jis vertinamas, tiek materialia, tiek subjektyvia prasme. O paskutinės studentiškos dienos – tai labai vertingas resursas, kuriuo reikia mėgautis. Todėl tapti laimingam labai paprasta: reikia džiaugtis tuo, kas yra dabar, tačiau greitai baigsis: iškyla gamtoje besibaigiant vasarai ar, atvirkščiai, čiuožinėjimu ant ledo paskutinėmis žiemos dienomis.

Tačiau nereikia persistenkti – kai gyvenimas tampa ilagalaikėmis lenktynėmis su laiku, vietoj laimės pojūčio ateina stresas, kuris ne tik menkina gyvenimo džiaugsmą, bet ir kenkia sveikatai. Žodžiu, ribotas laiko resursas yra gerai, bet tik tol, kol nesukuria ilgalaikio streso ir skubėjimo.