Kurie anglų kalbos žodžiai patys seniausi?

Britų mokslininkai sugebėjo nustatyti, kurie anglų kalbos žodžiai vartojami nepakitę dešimtis tūkstančių metų. Tokius žodžius kaip „I“ – aš, „we“ – mes, „two“ – du arba „three“ – trys žmonija naudoja jau ne vieną tūkstantmetį.

Kompiuterinė programa leido sugretinti kelias giminingas anglų kalbai kalbas ir parodė, kaip keitėsi leksika bėgant metams. Tokiu pat būdu yra įmanoma nustatyti, kokie žodžiai jau greitu metu „išeis iš apyvartos“ ir bus visiškai nepopuliarūs vartoti. Į šį sąrašą pakliūna „squeeze“ – išspausti, „guts“ – žarnos, „stick“ – pagalys bei „bad“ – blogas, rašo softpedia.com.

„Kompiuteriu mes kuriame modelius, kurie leidžia pamatyti žodžių evoliuciją. Šis procesas reikalauja kruopštumo ir ilgų tyrimų, tačiau galų gale mes galime sužinoti, kaip iš kalbos išnyksta vieni žodžiai, o jų vietą užima kiti“, – teigia biologai-darvinistai.

Indoeuropiečių kalbų grupėje, kuriai priklauso dauguma Europos bei Azijos kalbų, kai kurie žodžiai, turintys tokią pačią reikšmę, skamba labai panašiai. Tai rodo buvusią kalbų giminystę prieš tūkstančius metų.

Kiekvienoje kalboje atsiranda naujų žodžių-garsų naujiems reiškiniams ir daiktams įvardinti. Būtent pagal naujus garsus ir skambesį galima nustatyti, kokio senumo yra vienas ar kitas žodis. Juk niekas net ir nesiginčytų, kad, pavyzdžiui, žodžiai „internet“ arba „automobile“ nebuvo vartojami prieš kelis tūkstantmečius.

Kai mokslininkai tiria žodžių amžių, jie stengiasi nenaudoti tų sąvokų, kurios apibūdina technologijas arba kultūrinius pasiekimus. Naudojami keli šimtai bazinių žodžių, kuriais nusakomi daiktai, reiškiniai ir kasdieniai žmogaus gyvenimo dalykai: maistas, sveikata, savijauta. Tikėtina, jog būtent tokius dalykus nusakantys žodžiai galėjo nesikeisti ilgus metus.

„Lingvistai sudarė žodžių sąrašus, kurie nurodo, jog yra kilę iš senosios bendrinės kalbos. Kompiuterio programa turi aprašą, kaip kito žodis ir jį galima išversti į matematinę kalbą“, – pasakojo mokslininkai apie tyrimo subtilumus.

Modeliuodamas garsus kompiuteris parodo, kaip pakito žodis, ir kokie nauji dariniai į kokias kalbas iš jo atėjo. Tačiau nėra įmanoma nustatyti tikslaus žodžio ir to, kaip jis buvo tariamas mūsų protėvių.

Tyrėjai tikina, jog žodžio ilgaamžiškumą lemia jo vartojimo dažnumas, štai dėl ko dažniausiai vartojami žodžiai niekur nedingsta ir yra patys seniausi. Pavyzdžiui, žodis „I“ yra pats seniausias, „two“, „three“ ir „five“ yra jaunesni, o „one“ yra pats jauniausias iš minėtųjų.

Žodis „four“ išgyveno tikrą evoliucijos šuolį – nėra aišku kaip, tačiau šis žodis yra vienas jauniausių.

Tie žodžiai, kurie turi kelis tarimo variantus ir yra vartojami įvairiomis reikšmėmis bei prasmėmis, ilgainiui išnyks. Pavyzdžiui, žodis „dirty“ – purvinas. Šiuo metu yra net 46 jo tarimo ir reikšmės atvejai. Taigi visai tikėtina, jog po kurio laiko „dirty“ pakeis kas nors kitas, o šis žodis tiesiog dings.

Nagrinėdami kalbą bei žodžių amžių mokslininkai pateikia tokį pavyzdį: „Jei jūs kada nors esate žaidę “sugedusio telefono„ žaidimą, turbūt žinote, kad labai retai pavyksta sužinoti tikrąjį pirmąjį žodį, nes jis yra iškraipomas. Kai mes kalbamės vieni su kitais realiame gyvenime, tai taip pat savotiškas “sugedęs telefonas„. Dėl to kalba ir žodžiai su laiku kinta ir nyksta, lieka tik tai, ko pakeisti negalima“.