Velykų įdomybės

Per Velykas ant stalo būdavo statomas jaunas berželis, o ant jo šakų pakabinami 9 arba 12 margučių. Medelį dar puošdavo kaspinais, sausainiais ar popierinėmis gėlėmis. Margučius nuo velykinio medelio dovanodavo tik ypač geriems draugams, tikėta, kad jie atneša laimę ir sveikatą.

Šiek tiek primena Kalėdas ir Naujuosius metus, ar ne? Pasirodo, kad persai kovo mėnesį švęsdavo Naujuosius metus, o dažyti kiaušiniai jiems reiškė Naujųjų metų gimimą.

Prieš 30 000 metų
Daugiau nei prieš 30 000 metų kiaušiniai pradėti marginti senovės Egipte ir Persijoje, kur buvo tikima, kad tai – visatos simbolis.
Kiaušinis pagonių religijoje dėl ovalios formos simbolizuoja kosmosą, gyvybės atsiradimą, vaisingumą, o jame gyvenanti gyvatė, požemio ir derliaus globėja, pavasarį prikelia augmeniją.
Dėl to per Velykas margučiai ridinėjami – susilietę su žeme pažadina požemio dvasias.
Margučių daužymas turėjo tokią pat prasmę – dužus kiaušiniui į laisvę esą išeina gyvybės nešėja – kosminė gyvatė.

Kiaušinių marginimas
Ant kiaušinių buvo skutinėjamos ar vašku piešiamos saulutės (kad augmenijai netrūktų saulės), žvaigždės (kad laukams netrūktų šviesos ir naktį), įvairi augmenija, raštų deriniai.
Specialią reikšmę turėjo ir kiaušinio spalva. Raudona simbolizavo gyvybę, juoda – žemę, mėlyna – dangų, žalia – bundančią augmeniją, geltona – pribrendusius javus.

Trynys – aukso karūna
Brangiausi pasaulyje margučiai buvo sukurti Rusijoje. 1880 m. Rusijos caras Aleksandras nusprendė nustebinti savo žmoną Mariją ir per Velykas padovanoti jai ką nors nepaprasto. Dovaną užsakė pas Sankt Peterburge gyvenusį prancūzų juvelyrą Peterį Karlą Faberge. Jis sukūrė tikrą šedevrą – iš platinos padarė kiaušinį, į kurio vidų įdėjo mažesnį auksinį kiaušinį, o į šio vidų – mažytę imperatorišką karūnėlę, puoštą brangakmeniais. Nuo tada kasmet per Velykas Faberge imperatoriui padarydavo vis naują kiaušinį iš brangiųjų metalų (iš viso sukūrė 57 kiaušinius).

Ispanijoje – torijos
Šveicarai per Velykas važiuoja atostogauti į pajūrį, italai ieško staigmenų (plastikinių žaisliukų ar brangenybių) šokolado kiaušiniuose.

Ispanai, kurie tvirtina niekada nedažę velykinių margučių, tiesiog smagiai leidžia laiką su draugais ir turėdami laiko gamina tradicinį Velykų patiekalą – toriją (piene išmirkyta ir iškepta duona, apibarstyta ruduoju cukrumi).

Suomiams ši šventė asocijuojasi su fejerverkais ir ugnies šou, kažkada turėjusiais gąsdinti piktąsias dvasias.
O Vokietijoje balandį suklesti šokoladinių triušiukų pramonė (triušis – senovės saksams ir Amerikos indėnams buvo gyvybės nešėjo simbolis).