Galima atsiskaitymų kortelėmis sutrikimo priežastis – rezervinės įrangos stoka

Kredito kortelės
Savaitės pradžioje buvo užfiksuotas vienas didžiausių per pastaruosius metus atsiskaitymų bankų kortelėmis sutrikimų šalyje. Nors galutinės gedimo priežastys neįvardytos, manoma, kad tai galėjo įvykti dėl techninės arba programinės įrangos, autorizuojančios ir valdančios mokėjimų operacijas, gedimo.

 

Kaip praneša daugelis žiniasklaidos priemonių, klientai mokėjimo kortelėmis už pirkinius negalėjo atsiskaityti „Maximos“ prekybos centruose, „Eurovaistinėse“, „Lukoil“ degalinėse. Šios bendrovės svarsto galimybę prisiteisti patirtus nuostolius.

 

Daugiausia keblumų, kaip praneša 15min.lt, turėjo tie klientai, kurie atsiskaitinėjo „Swedbank“ mokėjimo kortelėmis.

 

Korteles išdavusių bankų ir prekybininkų atstovai tvirtina, kad problema kilo autorizacijos centre – tarpininkų, teikiančių atsiskaitymo banko kortelėmis paslaugą ir prižiūrinčių kasos aparatus, sistemoje.

 

„Maximos“ prekybos centruose, „Eurovaistinėse“ ir „Lukoil“ degalinėse atliekamų operacijų autorizaciją atlieka ir kasos aparatus prižiūri reorganizuojama bendrovė „Elektroninės mokėjimo sistemos“ (EMS) ir su ja susijusios „Universalios valdymo sistemos“ (UVS).

 

Šių įmonių atstovai neįvardijo priežasčių, dėl ko įvyko sistemos gedimas. Oficialaus komentaro šia tema nėra ir UVS tinklapyje, kuris antradienį iš ryto neveikė.

 

Pakomentuoti šį incidentą paprašėme Darių Simanavičių, „Ashburn International“ – kitos autorizacijos paslaugas teikiančios bendrovės – komercijos direktorių.

 

Specialisto teigimu, šis gedimas sietinas su force majore (nenugalima jėga). Tokia jėga gali būti laikomas serverinės užliejimas, kilęs gaisras. Tačiau, pasak D. Simanavičiaus, veikiausiai sugedo techninė įranga (serveris, tinklo įranga, maršruto parinktuvas).

 

„Iš kitos pusės, tokio lygio įmonė privalo turėti visą komplektą rezervinės įrangos, ir ši sutrikus pagrindinei sistemai nedelsdama turi įsijungti. Žinoma, neatmetama galimybė, kad galėjo įsivelti ir programinė klaida, kuri „išlindo“ susiklosčius tam tikroms aplinkybėms“, – sako D. Simanavičius.

 

Jo teigimu, autorizacijos centrų veiklą reguliuojančios taisyklės numato, kad toks sutrikimas negali trukti ilgiau kaip keletą minučių. Vos kilus gedimui, turi įsijungti rezervinė sistema, kuri yra ir pagrindinė prevencinė priemonė prieš tokius gedimus.

 

D. Simanavičiaus teigimu, jeigu mokėjimų autorizacijos paslaugas teikianti įmonė atitinka tarptautinius PSI DSS reikalavimus ir yra gavusi atitinkamą sertifikatą, panašių gedimų atveju jokios grėsmės kortelių duomenims neturėtų kilti.

 

Lietuvos banko duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos gyventojams ir įmonėms iš viso išduota daugiau kaip 4,3 mln. mokėjimo kortelių. Jomis buvo galima atsiskaityti 39 tūkst. mokėjimo terminalų.