Norite išspręsti problemą – „permiegokite“ su ja

Žinoma patarlė: „Rytas už vakarą protingesnis“ susilaukė visai netikėto Didžiosios Britanijos mokslininkų patvirtinimo. Jų manymu, išspręsti sudėtingą uždavinį bus daug lengviau, jei „su problema permiegosite“ ir susapnuosite sapną.

Buvo atlikta visa serija eksperimentų, kurie turėjo patvirtinti arba paneigti hipotezę: jei problema ilgą laiką laikoma žmogaus sąmonėje, tai kūrybinis „nušvitimas“ dažniausiai aplanko sapno metu.

Kaip pažymi Kalifornijos universiteto, kuriame vyko tyrimai, profesūra, individo kūrybinis potencialas jaučia žymų paskatinimą būtent greito miego fazės metu – kai žmogus miega sapnuodamas.

Žmogaus miegas kartojasi cikliškai. Vieno miego ciklo trukmė vidutiniškai yra 1,5 – 2 val. (per naktį būna 3-5 tokie ciklai). Kiekvienas ciklas susideda iš lėto ir greito miego fazių. Tik užmigus, prasideda lėtas miegas, o po 1-1,5 val. pirmą kartą atsiranda greitas miegas (matome pirmą „vaizdelį“). Sveiki žmonės prisimena sapnus, jei jie pabunda greito miego fazės metu. Pabundant lėto miego fazėje, sapnai beveik neprisimenami.

Tie eksperimento dalyviai, kurie gavę užduotį kurį laiką miegojo greituoju miegu, vėliau praktikoje ją spręsdavo daug sėmingiau, nei įprastai.

Eksperimento dienos rytą 77 savanoriai gavo keletą kūrybinių užduočių ir rekomendacijas iki pusiaudienio apgalvoti sprendimą ramybės būklėje: nemiegant, arba miegant, bet stebint mokslininkams.

Palyginus su tais, kurie visai nemiegojo arba kurių miegas tebuvo tik lėto miego fazėje, miegojusių greituoju miegu ir sapnavusių sapnus dalyvių sprendimai išsiskyrė savo originalumu ir nepaviršutiniškumu. Buvo paskaičiuota, kad sapnai vidutiniškai apie 40% pagerina kreatyvumą (kūrybiškumą).

Šie tyrimai rodo, kad sėmingam problemos sprendimui svarbus ne tiek pats miegas, kiek jo kokybė. Pavyzdžiui, ilgai dirbant ties užduotimi, sprendimo radimą nulemia tik laikas. Tačiau greitai sprendžiant „šviežias“ užduotis svarbus miegas su sapnais.

Specialistai mano, kad greitasis miegas galvos smegenims padeda formuoti naujus nervų junginius, tuo metu išvengiant atsakingų už mastymą ląstelių interferencijos (slopinimo). Toks rezultatas neįmanomas, jei žmogus budrus arba miega lėtuoju miegu.

Sapnai yra svarbūs pilnavertiškai įsisavinant informaciją ir pritaikant ją žmogaus gyvenimo patirčiai – taip prasiplečia žmogaus asociacijų paletė.

Tokie tyrimai tik dar kartą patvirtina, kokį svarbų vaidmenį mūsų gyvenime vaidina pilnavertis miegas.