Universitetų atstovai: akademinius mainus reiktų skirti nuo akademinio turizmo

Jungiantis į Baltijos jūros regione esančius universitetų tinklus, galima ne tik naudotis gausia moksline informacija, dalintis metodais, geriausia praktika, bet ir gauti finansavimą naujoms idėjoms ir projektams. Tai akcentavo Vilniaus universiteto tarptautinių reikalų prorektorius dr. Rimantas Vaitkus Vytauto Didžiojo universitete vykusiame seminare „Baltijos jūros regiono universitetai: bendros vizijos link“.

Renginyje susirinkusiems universitetų prorektoriams, dekanams, mokslo skyrių atstovams buvo pristatyti regiono universitetų tinklai.

„Nors nemažai šalies universitetų, kolegijų yra prisijungusios prie šių tinklų, neišnaudojame visų galimybių, kurias suteikia bendradarbiavimas regione. Itin aukšto lygio knygos, studijų moduliai, seminarai, finansavimas mainų programoms – tai, ko reikia kokybiškam kryptingam mokymuisi, yra prieinama“, – sakė dr. R. Vaitkus, Lietuvoje kuruojantis ES Baltijos jūros regiono strategijos švietimo klausimus.

VU tarptautinių reikalų prorektorius taip pat akcentavo, kad dažnai tiek aukštosios mokyklos, tiek ir studentai yra linkę užsiimti akademiniu turizmu – vienkartinėmis kelionėmis ar projektais, kurie nesuteikia ilgalaikės vertės.

„Universitetai gali jungtis jau prie įgyvendinamų regione stiprių projektų, arba inicijuoti savo. ES ruošiantis naujam 2014-2020 metų finansavimo periodui, galima teikti paraiškas finansavimui gauti. Tikimybė gauti finansavimą gerokai išauga, kuomet projektas rengiamas drauge su stipriais partneriais. Taigi tereikia aštuoniose regiono šalyse susirasti vieną ar kelias stiprias organizacijas“, – pažymėjo dr. R. Vaitkus.

Kauno technologijos universiteto atstovas dr. Linas Kliučininkas pažymėjo, kad vienas esminių trukdžių bendradarbiavimui ir mainams – tarptautiškumo trūkumas studijose. „Studentus vis dar reikia paraginti, kad dalyvautų tarptautiniuose renginiuose. Kai sudalyvauja – lieka patenkinti. Turime siekti to, kad būtų ugdomas tarptautinis mąstymas ir didinamas informavimas apie galimybes“, – sakė dr. Linas Kliučininkas. 

Užsienio reikalų ministerijos Europos reikalų departamento ambasadorė ypatingiems pavedimams Kornelija Jurgaitienė susirinkusiems pristatė ES Baltijos jūros regiono strategiją. Ji paminėjo, kad stiprinant regioninių Baltijos jūros regiono universitetų savanorišką bendradarbiavimą siekiama, kad universitetai derintų savo veiklą – mokslinių tyrimų sritis, studentų, tyrėjų mainus, bendradarbiavimą su verslu. Tai prisidėtų prie tvaraus Baltijos jūros regiono vystymosi.

Šiuo metu regione veikia įvairūs universitetų tinklai: Baltijos Universiteto Programa (BUP), kuri jungia daugiau kaip 200 Baltijos jūros baseino šalių universitetų, o kasmetiniuose programos renginiuose dalyvauja arti 10 000 studentų; Baltijos jūros regiono universitetų tinklas, vienijantis apie 30 universitetų; BALTECH tinklas, Baltijos šalių muzikos akademijų asociacija, Baltijos regiono aukštųjų meno mokyklų tinklas, Baltijos šalių žemės ūkio, veterinarijos ir miškininkystės universitetų tinklas.

Švietimo klausimai patenka į 12-ąją ES Baltijos jūros regiono prioritetinę sritį – „Išsaugoti ir didinti Baltijos jūros regiono patrauklumą, ypač švietimo ir jaunimo, turizmo, kultūros ir sveikatos srityse“. Ją koordinuoja Vokietija.